„Nuo birželio planuojamas pensijų augimas. Jos šiemet augs 16–17 proc., šalpos pensijos – 21 proc., socialinės išmokos – šeštadaliu“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė ji.
Ministrė priminė, kad valstybės parengtas antiinfliacinis paketas siekia apie trečdalį milijardo eurų.
„Kalbant apie infliaciją ir gyventojų pajamų didėjimą 2022 metais, „Sodros“ duomenys rodo, kad šalies gyventojų užimtumas didėjo 3,4 proc., o apdraustųjų, kurie dirbo pilną mėnesį vidutinis darbo užmokestis augo 14,3 proc. Pajamos „popieriuje“ didėjo beveik 200 eurų.
Prognozuojama, kad žmonių pajamos infliaciją turėtų aplenkti. Tačiau yra sunkiai nuspėjama kainų dinamika ir visa tai yra neapibrėžtumo ir Rusijos vykdomo karo Ukrainoje kontekste – tiek energijos išteklių, tiek maisto kainų. Todėl suprantame, kad pajamų augimas turėtų labiausiai sušvelninti augančias kainas, išlaikyti perkamąją galią ypač pažeidžiamose visuomenės grupėse.
Tam, kad ta kainų kilimo įtaka būtų kuo mažesnė“, – sakė ji ir pridūrė, kad taip pat tikimasi sumažinti skurdo rodiklius.
M. Navickienė nurodė, kad atlikta ministerijos analizė rodo, kad (tiek nuo sausio, tiek nuo birželio) įsijungusios priemonės turės teigiamos įtakos žmonių skurdo rodikliams.
„T. y. net ir tokiomis neapibrėžtomis ekonominėmis aplinkybėmis. Dėl NPD, socialinių išmokų ir pensijų didinimo didžiausią teigiamą poveikį pajus ypač pažeidžiamos visuomenės grupės, tokios kaip negalią turintys asmenys, taip pat vieniši tėvai su vaikais ir senyvo amžiaus žmonės“, – sakė ji.
Skaičiuojama, negalią turinčių asmenų skurdo rodikliai gali sumažėti 2,4 proc. punkto, vienišų tėvų su vaikais – 3,7 proc. p., o senyvo amžiaus asmenų grupėje – 0,9 proc. p.
Kaip žinia, nuo sausio 1 dienos NPD Lietuvoje padidėjo 60 eurų, iki 460 eurų. Vyriausybė siūlo šį dydį padidinti dar 80 eurų, iki 540 eurų. Skaičiuojama, kad dėl to uždirbantys minimalią mėnesinę algą „į rankas“ gautų 16 eurų daugiau.
M. Navickienė išvardijo, kad bazinė socialinė išmoka nuo birželio turėtų padidėti iki 46 eurų (dabar siekia 42 eurus. Nuo šio dydžio priklauso, pavyzdžiui, išmokos vaikams.
Šalpos pensijų bazę ketinama padidinti nuo 150 iki 173 eurų. Nuo šio dydžio priklauso šalpos išmokos stažo nesukaupusiems pensininkams, darbingumą praradusiems neįgaliesiems, vaikams su negalia.
Tikslinių kompensacijų bazė nuo birželio turėtų padidėti nuo 126 iki 138 eurų. Nuo jos priklauso tikslinės kompensacijos specialiųjų poreikių turintiems neįgaliesiems.
Pagal galimybes
M. Navickienė vėliau dar komentavo, jog dabartiniai skaičiai rodo, kad pajamų augimas infliaciją viršija.
„Šiame etape, pagal tas prognozes, kurias dabar matome. Tačiau neapibrėžtumas yra labai didelis. Jis didelis ne tik Lietuvoje, jis toks būtent dėl Rusijos vykdomo karo Ukrainoje. Ne visos valstybės investavo tiek lėšų į žmonių pajamų augimą, kaip Lietuva.
Buvo valstybių, kur ir vidutinis darbo užmokestis augo daug mažiau arba pensijos neaugo. Net ir mažesni infliacijos rodikliai žmonių perkamajai galiai turėjo didesnę įtaką nei Lietuvoje. Pastangos didinti žmonių pajamas iš mūsų pusės yra daromos. Aišku, lūkesčius turime valdyti, suprasti, kad neapibrėžtumo aplinkybėmis negalime kažkokiu stebuklingu būdu paneigti, kad yra sudėtinga, kad yra didelė infliacija.
Bet mes turime savo priemonėmis, pagal savo biudžeto galimybes sušvelninti jos įtaką. Jei lūkestis yra toks, kad mūsų perkamoji galia nemažėtų, skurdo rodikliai neprastėtų, žmonių pajamos išsilaikytų stabilios – tokie ir keliami tikslai. Aišku, tas tendencijas reikės nuolat stebėti. Antrasis paketas taip ir atsirado nuo birželio, kai pasimatė galutinės makroekonominės prognozės.
Lygiai tokiu pat principu savo rodiklius stebėsime ir toliau. Man atrodo, kad tiek, kiek Lietuva šiai dienai yra suplanavusi lėšų (ne tik iš SADM, bet ir visa apimtimi) yra ženkli pagalba Lietuvos gyventojams pagal tas galimybes, kurias valstybė šiandien turi“, – sakė ministrė.
Šildymo kompensacijos
M. Navickienė sakė, kad būsto šildymo išlaidų kompensacijos per pirmus tris šių metų mėnesius gyventojams leido sutaupyti 22 mln. eurų.
„Nors šildymo sezonas baigėsi, visgi ekonominiai rūpesčiai, kurie pasiekia Lietuvos žmones, nulemti tiek žaliavų brangimo ir karo Ukrainoje – maisto kainos yra didelis neapibrėžtumas. Todėl sprendimai, apsaugantys žmonių pajamas yra reikalingi ir toliau“, – sakė ji.
Ministerijai pateiktais savivaldybių statistiniais duomenimis, palyginus 2021 m. I ketv. ir 2022 m. I ketv., būsto šildymo kompensacijų gavėjų padaugėjo apie 61 proc.
Per 2022 m. I ketv. 22 mln. eurų – tiek būsto šildymo išlaidų kompensacijos leido šalies gyventojams sutaupyti. Palyginimui, per visus 2021 m. šioms kompensacijoms išlaidos sudarė apie 20 mln. eurų.
Daugiausiai gyventojų, gaunančių būsto šildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui kompensacijas, yra Visagino m. – 18 proc., Akmenės r. – 13 proc., Biržų r. – 12 proc., Druskininkų, Birštono bei Anykščių r. savivaldybėse – beveik 12 proc. Mažiausiai gaunančių kompensacijas gyvena Kazlų Rūdos ir Alytaus r. savivaldybėse – vos po 1 proc., Šilalės r. ir Klaipėdos r. savivaldybėse – po 1,5 proc., Rietavo savivaldybėje – 2 proc.
Anksčiau skelbta, kad 2022 metų sausį, lyginant su 2021 metų gruodžiu, asmenų, kurie kreipėsi dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos, skaičius išaugo apie penkis kartus (padidėjo nuo 32 tūkst. iki 150 tūkst. prašymų). Iš viso per šių metų pirmus tris mėnesius dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos kreipėsi maždaug 250 tūkst. šalies gyventojų.
Nepasiturintiems žmonėms kompensuojama mokesčio už būsto šildymą dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių (258 eurų) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (387 eurų) vienam gyvenančiam asmeniui.
Nuo birželio 1 dienos VRP dydis didės nuo 129 iki 147 eurų. Apskaičiuojant pajamas, neįskaitoma darbo užmokesčio, nedarbo socialinio draudimo išmokos dalis (priklausomai nuo šeimos sudėties – nuo 20 iki 40 proc.), vaiko pinigai.
Taip pat siūloma, kad kompensacijos už būsto šildymą dar 2 metus būtų teikiamos nevertinant turto. Tokia nuostata įsigaliojo 2020 metų birželį, siekiant sušvelninti socialines koronaviruso pandemijos pasekmes.
