Ministras: padėtis elektros rinkoje labai rimta

"Labai rimtai vertiname susidariusią padėtį. Pristatėme premjerui mūsų siūlomus scenarijus, pagal kuriuos galėtume veikti ir kalbėtis su mūsų kaimynais dėl to, kaip yra valdoma rinka. Pasiūlėme tam tikrus sprendimus, kurių galėtume imtis, kad padidinti konkurenciją ir tam, kad apsaugoti elektros vartotojus Lietuvoje", - po pasitarimo dėl elektros kainų ketvirtadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė J.Neverovičius.

Pasak jo, norima įvertinti dabartinę schemą dėl elektros pralaidumų tarp trijų šalių.

"Kadangi Estijos perdavimo sistemos operatorius pasiūlė koreguoti sutartį, mes taip pat matome galimybę pateikti pasiūlymus,kaip racionaliau galėtų veikti sistema", - kalbėjo ministras.

Jaroslavas Neverovičius

© DELFI

Jis neprognozavo, kada galėtų būti pakeista šių metų kovo 15 dieną pasirašytą sutartis tarp "Litgrid", Estijos "Elering" ir Latvijos "Augstsprieguma Tinks" (AST).

Kainų komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė sakė, jog šis susitarimas yra viena priežasčių, kodėl susidarė tokia padėtis. Anot jos, komisija lapkričio pradžioje tikisi baigti tyrimą dėl padėties rinkoje.

"Tai yra viena priežasčių. Kokios galėtų būti tikrosios priežastys, šiuo metu komisija atlieka tyrimą. Tikimės iki mėnesio pabaigos turėti tyrimo rezultatus", - kalbėjo pirmininkė.

Premjeras Algirdas Butkevičius sakė, jog pasitarime išsiaiškinta, jog pastaruoju metu buvo padaryta klaidų. Tačiau jis išsamiau nekomentavo.

"Tikrai nenorėčiau kalbėti apie detales. Pasitarime paaiškėjo, kad padaryta buvo daug klaidų - tos klaidos įvertintos ir pripažintos. (...) Rinkoje yra nenormali situacija, aš negalėčiau pavadinti, kad tai yra laisva ekonominė rinka, kai patys apribojame importą, po to klausiame - iš kur pirksime. Tada paklausos ir pasiūlos dėsnis nebeveikia", - kalbėjo A.Butkevičius.

"Manau, kad tikrai mes per tam tikrą laikotarpį priimsime sprendimus, kad verslui nedidėtų išlaidos", - pridūrė premjeras.

Estijos, Latvijos ir Lietuvos sistemų operatoriai „Elering”, AST ir „Litgrid” šiemet kovo 15 dieną susitarė, jog pirmenybė perkant elektrą bus suteikta Baltijos šalyse gaminamai elektrai. Susitarimui įsigaliojus birželio 3 dieną, elektros kainos „Nord Pool Spot” biržos Lietuvos zonoje pakilo iki rekordinių aukštumų.

Ketvirtadieniui nustatyta kaina biržoje siekia 168,77 lito už megavatvalandę arba apie 17 centų už kilovatvalandę. Prieš savaitę jis siekė apie 26 centus.

Kai kurie nepriklausomi elektros tiekėjai paskelbė svarstantys galimybę nutraukti sutartis su klientais. Jų teigimu, dėl per didelių kainų jiems veikla pasidarė nuostolinga.

Seimo energetikos komisijos pirmininkas Kęstutis Daukšys trečiadienį pareiškė, kad Konkurencijos taryba turėtų išsiaiškinti, ar Baltijos valstybių elektros perdavimo operatorių susitarimai lėmė aukštesnes elektros kainas rinkoje.

Per biržą Lietuvoje šiemet nuperkama apie 70-75 proc. visos suvartojamos elektros, pernai ši dalis buvo apie 50-60 proc.