aA
Estijos ir Lietuvos pozicija dėl Baltijos šalių sinchronizavimo per Lenkiją sutampa, o išlikę klausimai yra „techninio pobūdžio“, tikina Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Žygimantas Vaičiūnas
© DELFI / Domantas Pipas

„Vakar turėjome susitikimą su Estijos ekonomikos ir infrastruktūros ministre. Iš esmės du pagrindiniai dalykai dėl ko sutariame, kad sinchronizacija turi vykti per Lenkiją. Iki šiol buvo klaustukų iš Estijos, buvo ta vadinamoji šiaurietiškoji alternatyva. Sutarėme, kad turime imtis neatidėliotinų veiksmų ir nėra vietos gaišti, turime pasirašyti politinį susitarimą birželio mėnesį ir ten būtų numatyti konkretūs žingsniai“, - „Žinių radijui“ trečiadienį sakė Ž. Vaičiūnas.

Pasak jo, diskusijose su Estija yra likę „techniniai klausimai“.

„Dar yra likę keletas techninių klausimų, dėl kurių šiuo metu atliekamos dvi galutinės, pabrėžiu, galutinės studijos, kurios į tuos klausimus atsakys“, - sakė ministras.

Vienas pagrindinių „techninių klausimų“ yra kiek elektros jungčių tarp Lietuvos ir Lenkijos reikėtų tam, kad būtų galima sinchronizuoti Baltijos šalis su Lenkija. Lietuva laikosi pozicijos, kad turėtų pakakti vienos jungties, tačiau Estija tikina, kad siekiant užtikrinti saugumą, būtinos bent dvi jungtys.

„Greičiausiai dar nesame visiškai tikri, tačiau „LitPol Link“ jungties nepakaks, tai mūsų vartotojams kainuotų per daug“, - antradienį po susitikimo su Ž. Vaičiūnų Vilniuje sakė Estijos ministrė Kadri Simson.

Paklausta, kokios pozicijos Estija laikosi dėl sinchronizacijos per Lenkiją ir ar ji vyks nepriklausomai nuo to, kiek jungčių tiesti pasiūlys studija, K. Simson teigė, kad „nebūtinai“, nors Estija šiuo metu svarsto tik sinchronizacijos per Lenkiją galimybę.

Šiuo metu atliekama dinaminė studija, kuri turėtų atsakyti į klausimą, kiek elektros jungčių tarp Lietuvos ir Lenkijos reikia. Šaltinių Europos Komisijoje duomenimis, mažai tikėtina, kad bus sutarta, jog pakaks vienos elektros jungties, tad yra svarstoma galimybė tiesti jūrinę jungtį iki Lenkijos arba antrą „LitPol Link“.

Lietuva su Estija anksčiau nesutarė ir dėl sinchronizacijos krypties. Estija siūlė, kad sinchronizacija būtų vykdoma su Skandinavija per Suomiją jūrinėmis jungtimis, tačiau tam priešinosi Lietuva, teigusi, kad tai būtų brangus projektas, be to, neaišku, ar tai pavyktų padaryti, mat didelės galios elektros sistemos niekada nebuvo sinchronizuojamos jūriniais kabeliais. Tačiau Estijos premjeras Juris Ratas, kovą viešėdamas Lietuvoje, pareiškė, kad sinchronizaciją kuo greičiau reikia įgyvendinti per Lenkiją.

Tikimasi, kad Baltijos šalių elektros tinklai su Vakarais bus sinchronizuoti 2025 metais. Tai reiškia, kad Baltijos šalys atsijungs nuo rusiškojo BRELL elektros žiedo, kuris valdomas iš Maskvos.

Šių metų birželį Baltijos šalys, Lenkija ir Europos Komisija turėtų pasirašyti politinį susitarimą dėl sinchronizacijos. Kovą Europos Vadovų Taryboje šalys pasirašė bendrą pareiškimą, atvėrusį kelią prašyti projektui paramos iš europinių fondų.

„Litgrid“ skaičiuoja, kad sinchronizacijos projektui reikės bent 325 mln. eurų.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Ant Vyriausybės stalo – 135 mln. eurų NIB paskolos „Klaipėdos naftai“ garantija (2)

Vyriausybė šią savaitę svarstys valstybės garantiją už 135,5 mln. eurų Šiaurės investicijų...

Planuojama surinkti daugiau pajamų tiesiogiai iš SGD terminalo naudotojų (4)

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino naujus „Klaipėdos naftos“...

Centralizuotai „Kauno energijos“ tiekiamos šilumos kaina lapkritį yra viena mažiausių Lietuvoje (2)

Pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) paskelbtą lapkričio centralizuotai...

Šaltiniai: GIPL rangovo konkurso nugalėtoja – vėl „Alvora“ nacionalinio saugumo vertinimo nebereiks? (24)

Beveik 100 mln. eurų vertės strateginį Lietuvai dujotiekį į Lenkiją ( GIPL ) turėtų statyti...

Vaičiūnas: yra galimybių spartinti sinchronizavimą su Vakarais (12)

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas palaiko prezidento iniciatyvą pagreitinti Baltijos...

Top naujienos

Paviešino naujų tyrimų Alytuje rezultatus: dioksinais užterštas ne tik pienas ūkininkams rekomenduota jokiu būdu žole nešerti gyvulių (139)

Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisija pirmadienį rinkosi dar kartą aptarti gaisro padarinių...

Vaikų atėmimo dramą išgyvenusi Kručinskienė paskelbė apie dalyvavimą kitų metų Seimo rinkimuose papildyta (315)

Kaunietė Eglė Kručinskienė , pernai išgyvenusi vaikų atėmimo dramą, nusprendė kandidatuoti...

Tragedija Prancūzijoje: sugriuvo du miestus jungiantis tiltas, žuvo paauglė (3)

Prancūzijos pietvakariuose pirmadienį sugriuvus kabamajam tiltui per Tarno upę, į vandenį nukrito...

Kleboniškio miške žiauriai sumuštą, nuogą auką sušalti palikusiems budeliams – ilgi nelaisvės metai (84)

Kauno apygardos teismas baigė nagrinėti Kaune, Kleboniškio miške įvykdyto itin žiauraus...

Patarimas Rokui Masiuliui: jei nori likti politikoje – verta rinktis senus draugus (78)

Nors iki kitų metų Seimo rinkimų liko dar metai, politikai jau stiprina jėgas ir aktyviai rengiasi...

Didžiausios vyrų aprangos klaidos – šiems drabužiams turite ištarti griežtą „ne“ (50)

Vyrų mada nesikeičia taip greitai, kaip moterų, tačiau vis dėlto jų įvaizdyje dažnai...

Numavičius su partneriais svarsto parduoti dalį prekybos tinklų Ispanijoje

„ Maximos grupės “ anksčiau valdytame mažmeninės prekybos tinkle „Supersol“ – permainos....

Ekspertas: santykiai tarp Prancūzijos ir Vokietijos ėmė smarkiai pleišėti (3)

Dabar, kai Vokietijos lyderiai sureagavo į Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono...

Neįtikėtina: Juozo Statkevičiaus sriuba pasiekė ir „Maximos“ lentynas (82)

Praėjusią savaitę lietuviško prekybos tinklo „ Maxima “ asortimentą papildė mados dizainerio...

Šeimos gydytoja įvardijo begalę priežasčių, kodėl nepalaiko gimdymo namuose

Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Sonata Rubinaitė neslepia – ne visos būsimos mamos...