Ž. Vaičiūnas po dviejų mėnesių pertraukos ketvirtadienį susitiko su „Achemos grupės“ generaliniu direktoriumi Linu Sabaliausku.
Tiek ministerija, tiek „Achema“, kuri yra didžiausia gamtinių dujų vartotoja Lietuvoje, yra išsakiusios savo siūlymus, poziciją dėl galimų alternatyvų, ir žiūrima, kur galima rasti bendrų vardiklių. Iki šiol kompromiso pasiekti nepavyko. Ketvirtadienio susitikime ministras pristatė atnaujintą pasiūlymą koncernui.
„Ministerija turi kitokių optimizavimo planų, šiandien aptarėme dar vieną iš jų. Po jo turime vėl skaičiuotis, įvertinti, kas čia išeis, kaip jis paveiks ateityje, kaip galima judėti į priekį. Toks ir tas pokalbis buvo.
Mums svarbu matyti bendrą vaizdą, kaip mes ne tik šiuos ar kitus metus, bet ir ateinančius penkerius-dešimt metų pragyvensime“, - po susitikimo sakė L. Sabaliauskas.
Išgirsto pasiūlymo detalių jis nenorėjo konkretizuoti. Jį apsvarstyti tikisi per vieną dvi savaites, tačiau terminas nėra apibrėžtas.
Grupės vadovo teigimu, dėl „Achemos“ veiklos rezultatų prognozių situacija nesikeičia.
„Esame toje pačioje situacijoje, sprendžiame dėl veiklos tęstinumo ir kitų dalykų. Dujų kainos vis dar aukštos, o trąšų - žemos. Situacija, kuri prasidėjo metų antro ketvirčio viduryje, tęsiasi, niekas nepasikeitė“, - kalbėjo L. Sabaliauskas.
Pasak jo, kol kas sunku pasakyti, ar po šiandienos susitikimo jau pasistūmėta arčiau kompromiso su Energetikos ministerija.
Tuo metu ministras Ž. Vaičiūnas sakė, kad susitikimo atmosfera buvo pozityvi ir kompromisas priartėjęs.
„Tai jau trečias susitikimas. Šį kartą jau pateikėme visą kompleksinį priemonių paketą dėl SGD terminalo dedamosios mažinimo, dėl priemonių, kurios vestų į tą tikslą. Sąrašą matome kaip baigtinį“, - sakė Ž. Vaičiūnas.
Anot ministro, visas siūlymų paketas „Achemos“ indėlį į SGD terminalo išlaikymą sumažintų perpus. Anksčiau ministras minėdavo, kad šis indėlis galėtų mažėti 40 proc.
„Jeigu dabar kalbame apie šiek tiek daugiau nei 20 mln. eurų, tai įgyvendinus visas tas priemones, jis galėtų mažėti iki maždaug 10 mln. eurų per metus. Pagrindinė priemonė tebeišlieka, kurios, manau, nekvestionuoja nei „Achema“, nei kiti vartotojai - tai SGD terminalo išpirkimas. Tokio sprendimo efektas būtų naudingas tiek „Achemai“, tiek visiems kitiems dujų vartotojams. Tai didžiausia dalis, kuria būtų sumažinama SGD dedamoji“, - aiškino ministras.
Prie SGD terminalo išpirkimo klausimo, kuris nekvestionuojamas, siūlomos kitos papildomos priemonės, kurios sudaro mažesnę dalį ir dėl kurių bus laukiama „Achemos“ sprendimo, sakė ministras.
„Tai susiję su jų vidiniais sprendimais. Yra kelios priemonės, kurios mažina kaštus, kol kas jų nekomentuočiau, nes tai priklauso nuo „Achemos“ atsakymo. Tai yra atviras klausimas jiems, ar tuo keliu einame, ar ne. Pateikėme kiek įmanoma platų priemonių sąrašą.
Jeigu pati „Achema“ turėtų pasiūlymų, kurie neperkeltų naštos kitiems vartotojams, be abejo, galėsime juos vertinti“, - teigė Ž. Vaičiūnas.
ELTA primena, kad energetikos ministras Ž. Vaičiūnas anksčiau yra sakęs, kad bendrovei tenkanti SGD terminalo išlaikymo dalis nuolat mažėja, tačiau ateityje ji galėtų mažėti dar 40 proc. Tačiau tokie skaičiavimai netenkino koncerno vadovybės.
„Achemos grupės“ valdybos pirmininkė Lyda Lubienė po susitikimo su energetikos ministru birželį sakė, kad jos atstovaujama privataus verslo kompanija ir valdžia stovi skirtingose barikadų pusėse.
Anot jos, „Achema“ negali prisiimti priverstinių įsipareigojimų, susijusių su SGD terminalo išlaikymu.
L. Lubienė pažymėjo, kad įmonė susidūrė su didžiuliais iššūkiais: gamtinių dujų kainų šoktelėjimu, šalta žiema, todėl visi rezervai šildymui ir kitiems poreikiams buvo išnaudoti.
„Saugyklos ištuštėjo, todėl gamtinių dujų kaina pakilo, nesvarbu, iš kokio tiekėjo pirktum“, - akcentavo L. Lubienė.
Ji teigė, kad trąšų poreikis yra kritęs, ypač dėl sausros.
