Sąskaitos augs
V. Lukoševičius skaičiavo, kad gyventojai lengvatos panaikinimą pajus.
„Jeigu vietoje 9 proc. atsiras 21 proc., buitinius vartotojus, kurie dabar naudojasi lengvatiniu PVM tarifu, tai paveiktų tiesiogiai. Tiek ir didėtų šildymo sąskaitos“, – teigė jis.
Kaip aiškino, reikia suprasti, kad pastaruoju metu porą metų, esant energetinei krizei, PVM šildymui buvo pilnai kompensuojamas, o šį sezoną lengvata grąžinta į 9 proc.
„Jeigu dabar bus 21 proc., skausmingiausiai tai palies tuos, kurių šildymo sąskaitos ir taip didelės.
Jeigu šildymo sąskaita naujuose namuose yra 30-40 eurų per mėnesį, tai grąžinimas nebus toks skausmingas, bet jei žmonės gyvena vadinamuose „kiauruose namuose“, o jų sąskaita yra 120 Eur, tai padauginkime dar iš daugiau nei 10 proc., tai apie 15 Eur kas mėnesį prisidės ir bus apčiuopiama“, – svarstė jis.
Ar toks sprendimas – tinkamas, V. Lukoševičius pats vertinti nesiryžo, tačiau teigė, kad anksčiau atsiradusias lengvatas lėmė ir tai, kad žmonės kai kuriuose daugiabučiuose patys negali reguliuoti šildymo pagal poreikius.
„Butai šildomi taip, kaip šildomi, jie negali nieko reguliuoti, gali tik piktintis. Lengvata buvo kaip kompensuojantis faktorius“, – pasakojo atstovas.
Visgi, kaip pastebėjo, kompensacijos būsto šildymui turėtų likti, tad gyventojai ir toliau galės ją gauti.
Sysas: tai reikėjo padaryti anksčiau
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas sakė, kad parama gyventojams turi būti tikslinė ir pritaikoma tik tiems, kurie patys negali susimokėti.
„Bendra PVM lengvata visam šildymui sunaudoja daug finansų, bet tenka ir tiems, kurie gali susimokėti už šildymą. Ji buvo priimta savo laiku ir dabar yra likusi.
Yra energetinio skurdo lygis, jeigu žmogaus išlaidos energetikai viršija, likusią dalį padengia valstybė. Manau, kad jei sąskaitos kažkam ir padidės, mechanizmas veiks kitoje vietoje ir tie žmonės to nepajaus, kompensacijas gaus per kitur. Visgi tiems, kam priklauso susimokėti, jie turės susimokėti“, – teigė jis bei sakė pats visiškai palaikantis tokį siūlymą.
Kaip išskyrė, taikoma lengvata yra nesąžininga ir dėl to, kad daug gyventojų gyvena nuosavuose namuose, bet lengvatos negauna.
„Manau, kad Vyriausybė pasirinko kelią kompensuoti tiems, kam reikia, o ne bendrą kompensaciją“, – teigė jis.
A. Sysas pabrėžė, kad tokius lengvatos pokyčius reikėjo atlikti jau seniai.
„Manau, kad tai reikėjo padaryti anksčiau“, – pridūrė politikas.
Šadžius: PVM lengvatą šildymui siūlome naikinti, nes ji yra atgyvenusi
Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad lengvatinis PVM tarifas šildymui, karštam vandeniui bei malkoms, kurio teikiamame mokestinių pakeitimų pakete siūloma atsisakyti, yra pasenęs.
Kaip rašo ELTA, anot jo, lengvata buvo reikalinga, kai gyventojų algos buvo mažesnės, tad žmonės daugiau pajamų išleisdavo šildymui.
„Iš tikrųjų ta lengvata buvo labai svarbi tada, kai komunalinės paslaugos buvo žymiai brangesnės, lyginant su žmonių pajamomis. Paskutiniu laikotarpiu žmonių pajamos smarkiai išaugo, o tuo tarpu komunalinių paslaugų ir energijos kainos sparčiai neaugo“, – žurnalistams trečiadienį teigė R. Šadžius.
„Ši lengvata yra netaikli. Ji praktiškai atpigina šildymą tiems, kas galėtų už tai susimokėti“, – tvirtino jis.
Ministras aiškina, kad šildymas mažiausiai uždirbantiems gyventojams jau yra kompensuojamas. Be to, anot jo, siekiant užtikrinti, kad lengvatos panaikinimas neturėtų neigiamo poveikio visuomenei, bus siūloma plėsti kriterijus kompensacijai gauti.
„Tie, kurie moka mažiausiai, gauna mažiausias pajamas, jie gauna kompensaciją, kuri apskaičiuojama pagal Piniginės socialinės paramos įstatymą“, – sakė ministras.
„Suprantame, kad yra tam tikras sluoksnis žmonių, kurie pajaustų skausmingiau šitą lengvatos panaikinimą. Dėl to mes siūlome smarkiai išplėsti kriterijus gauti šildymo kompensacijas“, – kalbėjo jis.
R. Šadžiaus manymu, reikia panaikinti turto kriterijų, skiriant kompensaciją šildymui.
„COVID laikais turto kriterijai buvo išjungti skaičiuojant šią kompensaciją. Sakyčiau, per kaminą valstybė neišskrido. Tai sakyčiau, kad šiais laikais riboti žmogaus galimybę gauti kompensaciją, remiantis tuo, kad jo banko sąskaitose neturi būti daugiau 8 tūkst. eurų, yra atgyvenęs kriterijus“, – teigė R. Šadžius.
Gali gauti kompensaciją būsto šildymui
„Delfi“ primena, kad nepasiturintiems gyventojams už būsto šildymą yra kompensuojama dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų dydžių (2025 m. 2 VRP – 442 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 valstybės remiamų pajamų dydžių (2025 m. 3 VRP – 663 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.
Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 442 Eur, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžiai, t. y. 663 Eur.
Taip pat primename, kad trečiadienį Finansų ministerija įregistravo mokesčių reformos pakeitimus.
Juose ir numatytas naujas nekilnojamojo turto (NT) mokestis. Taip pat vienas iš projekte numatytų siūlymų – keturios gyventojo pajamų mokesčio (GPM) tarifo kategorijos, priklausomos nuo pajamų dydžio. Numatyta didinti pelno mokestį verslui, lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, įvesti cukraus mokestį ir draudimo mokestį.
Taip pat šildymui apskritai nebeliktų lengvatinio PVM tarifo, jis būtų apmokestintas 21 proc. Būtų padidinta ir kompensacijoms skaičiuoti naudojamo turto vertė. Kaip BNS interviu paminėjo finansų ministras Rimantas Šadžius, šias kompensacijas gaunančius gyventojus siūloma visiškai atleisti nuo NT mokesčio.