Lietuva pasigamina vos trečdalį visos šalyje suvartojamos elektros energijos, o du trečdalius importuoja, daugiausiai iš Švedijos. Kartu su Liuksemburgu tai yra mažiausias rodiklis visoje ES, feisbuke rašo ekonomistas.

„Iš pigių atsinaujinančių išteklių – saulės, vėjo ir vandens – Lietuva pasigamina vos kiek daugiau nei 20 proc. visos šalyje suvartojamos elektros energijos, o tai taip pat yra vienas mažiausių rodiklių regione. Švedija pasigamina apie 80 proc., Latvija ir Vokietija apie 50 proc., Estija apie 33 proc., o mes lenkiame tik Lenkiją, kuri pasigamina apie 18 proc.“, – palygina Ž. Mauricas.

Todėl esant elektros trūkumui, Lietuva būna priversta įjungti šiuo metu itin brangias dujas naudojančias šilumines elektrines, kuriose pagaminamos elektros kaina būna itin didelė.

Be to, jis atkreipia dėmesį, kad Lietuva neturi pakankamo elektros jungčių pralaidumo su Švedija ir per Latviją su Estija, tad elektros kainos „Nord Pool“ biržoje Lietuvos/Latvijos kainų zonoje pastaruoju metu dažnai būna didesnės nei Švedijoje, Malmo kainų zonoje, su kuria Lietuvą jungia „NordBalt“ jungtis, taip pat didesnės nei Estijoje dėl nepakankamo pralaidumo Latvijos-Estijos pasienyje.

„Tokia nepalanki situacija susiformavo Lietuvai 2009 m. pabaigoje uždarius Ignalinos atomine elektrinę (iki tol Lietuva buvo elektros energiją eksportuojanti valstybė) ir nepakankamai investavus į naujus elektros generavimo pajėgumus“, – rašo ekonomistas.

Elektros energijos gamyba Lietuvoje

Jis pažymi, kad šiuo metu Lietuva sparčiai investuoja į atsinaujinančią energetiką, kuri per artimiausius 5-10 metų turėtų iš esmės pakeisti Lietuvos energetikos paveikslą, mat Lietuva 2030 metais tikisi tapti elektros energiją eksportuojančia valstybe, jei investicijos neįstrigs į biurokratines džiungles. Vis dėlto, Ž. Maurico vertinimu, artimiausiu metu Lietuva savo jėgomis nebus pajėgi išspręsti šių iššūkių.

Jis pateikė kelis pasiūlymus, ką galime padaryti.

Europos Komisijos (EK) siūlymas perskirstyti pigią elektrą gaminančių energetikos įmonių pelnus Lietuvai iš esmės nepadės, nes Lietuva neturi pakankamai savo elektros generavimo pajėgumų, tad Lietuva turėtų siekti pasirašyti dvišalę sutartį su Švedija, kad ši sutiktų pasidalinti savo šalyje veikiančių energetikos įmonių viršpelniais su Lietuva. EK yra numačiusi tokią galimybę, bet dėl jos turi susitarti pačios šalys iki 2022 m. gruodžio 1 dienos“, – dėsto jis.

Anot jo, Lietuva visomis išgalėmis turi siekti išlaikyti ES elektros rinkos vienybę, nes jei kiekviena šalis pradės traukti paklodę į savo pusę ir skaldyti vieningą ES rinką, labiausiai nuo to nukentės būtent Lietuva.

„Pavyzdžiui, jei Švedija, kuri iš atsinaujinančių išteklių ir branduolinių jėgainių pasigamina apie 120 proc. sau reikalingos elektros energijos, nuspręstų sumažinti eksportą į Lietuvą, Švedijoje elektros kainos ženkliai kristų, o Lietuvoje – išaugtų.

Jei taip pradėtų elgtis ir kitos šalys, turinčios daug elektros generavimo pajėgumų, pvz., Norvegija, labiausiai nukentėtų tos šalys, kurios jų turi mažiausiai, pvz.. Lietuva. Sugriuvus bendrai ES elektros rinkai, Lietuvos lauktų milžiniški iššūkiai – elektros kaina ženkliai išaugtų, o galbūt net tektų pasėdėti žvakių šviesoje arba pirkti elektrą iš Astravo AE. Tad reikia dėti visas pastangas, kad bendra ES elektros rinka išliktų vieninga. To siekia ir EK“, – rašo Ž. Mauricas.

Trečia, Lietuva turi siekti, kad ES šalys solidariai sumažintų elektros ir gamtinių dujų vartojimą, nes tai, anot ekonomisto, yra vienintelis tvarus kelias išspręsti šią energetikos krizę.

„Priežastis paprasta: ES trūksta gamtinių dujų, nes per tokį trumpą laiką nėra techninių galimybių pilnai pakeisti rusiškų dujų alternatyviais šaltiniais. EK prognozuoja, kad dujų vartojimą reikėtų sumažinti apie 15 proc., EBPO organizacija – apie 10 proc., nes ES šalims puikiai sekėsi užpildyti gamtinių dujų saugyklas, tad grėsmė kiek sumažėjo.

Sumažėjus gamtinių dujų vartojimui, ES dujų rinką susibalansuotų, tad dujų kaina nukristų. Ji jau yra pakritusi, lyginant su rugpjūčio mėn. pasiektu piku, ir šiuo metu siekia mažiau nei 200 Eur/MWh. Kadangi elektros ir dujų rinka veikia susisiekiančiųjų indų principu, nukritus dujų kainai, nukristų ir elektros kaina, o tai būtų labai naudinga nuo dujų ir elektros importo priklausančiai Lietuvai“, – atkreipia dėmesį ekonomistas.

Pasak jo, geriausia motyvacija taupymui yra didesnės kainos, tad ES šalys turėtų dirbtinai nemažinti elektros ir dujų kainų, o remti tik labiausiai pažeidžiamas gyventojų grupes ir įmones ne teikiant subsidijas, o paskolas ar mokesčių atidėjimus. Tokią politiką rekomenduoja ir TVF, EBPO bei daugelis kitų organizacijų.

„Deja, populizmą mėgstantys politikai mėgsta dalinti ne savo pinigus subsidijoms, o tai, deja, neskatina taupymo, o nemažėjantis vartojimas nemažina kainų, tad kyla grėsmė, kad energetikos krizė ES gali užsitęsti ilgesnį laiką. Pavyzdžiui, Ispanija išsiderėjo išimtį, leidusią jai subsidijuoti dujas, naudojamas elektros gamyboje. Rezultatas: Ispanijoje dujų suvartojimas išaugo, taip pat išaugo pigios elektros, pagamintos iš po subsidijų pigiomis tapusių brangiu dujų, eksportas į Prancūziją“, – pažymi Ž. Mauricas.

Galiausiai jis siūlo investuoti į atsinaujinančią energetiką, nes tik tokiu būdu ES galės sumažinti/eliminuoti gamtinių dujų įtaką energetikos sistemai bei elektros kainoms. Tai taip pat prisidėtų prie klimato kaitos tikslų įgyvendinimo bei sveikesnės ir mažiau taršios aplinkos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)