Kuo nusikalto uosis? Augalų ligų specialistai fitopatologai pečiais gūžčioja jau beveik dešimtmetį – tvirtą, skalų, degų uosį, tradiciškai kaina nusileidžiantį tik ąžuolui, jau bene nuo 2004-ųjų džiovina neaiški nepagydoma liga.
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Tačiau uosio kainos, miškininkų nuomone, krenta ne tiek dėl ligų, kiek dėl besikeičiančios mados – priverstiniai masiniai benusibaigiančių medžių kirtimai prieš trejus metus buvo užvertę rinką ir ėmė keisti išrankių pirkėjų skonį, nes tai, kas dažnai kartojasi, tampa nebemadinga. Kai nėra pirkėjų, kaina krenta. Liepą, palyginti su praėjusių metų lapkričiu, vidutinė uosių rąstų kaina Lietuvos vidaus rinkoje buvo pasiekusi dugną – vos 168 litai už kub. m, nors prieš pusmetį buvo 216 litų. Tiesa, spalį ši mediena brangtelėjo vidutiniškai iki 210 litų.

Vis dėlto po visų negandų uosis Lietuvoje tebėra prekė, nedaranti didelės įtakos rinkoje, nelyginant baravykas negrybingą vasarą. Antai Kretingos urėdijoje šios medienos vos pusšimtis kubų per metus parduodama, o ir tos kokybė prasta – vis džiūsta, nespėja užaugti iki komercinės vertės.

Niekas šių vertingų medžių nesodina, kol liga ne visiškai atsitraukusi. „Vaikščiodamas po mišką keletą jaunų uosiukų jau mačiau. Reikės stebėti. Gal nesusirgs. Jeigu augs sveiki, bus galima ir apie bandomuosius sodinimus pagalvoti“, – svarsto Ukmergės miškų urėdas Vygantas Kraujalis.

Apskritai jei ne rąstai, dar bent kiek palaikantys Lietuvos urėdijų gyvybę, miškininkams šiemet būtų visiškai striuka. Pastarosios žiemos buvo palyginti šiltos, todėl susikaupė malkų atsargų. Nelabai kas į jas žiūri ir šią prasidėjusią žiemą, todėl spalį malkos buvo 25–30 proc. pigesnės nei prieš metus, o šis nepaliaujamas kainos kritimas prasidėjo jau balandį, vos pasibaigus šildymo sezonui.

Medienos kompanijos „Timbex“ komercijos direktorius Rytis Kuliešis atkreipia dėmesį, kad kol malkų sandėliai perpildyti, nelabai yra reikalo kirsti ir rąstinę medieną, juolab kad miškuose drėgna, sunku privažiuoti. Bent privatūs miškų savininkai niekur neskuba, kai netenkina nei dabartinės medienos kainos, nei darbų sąlygos.

Laukimo atmosfera privačiose valdose yra palankesnė urėdijoms, nes jų vienintelis pajamų šaltinis yra mediena. Urėdijos palyginti palankiomis sąlygomis užpildo privatininkų padarytą spragą – nors medienos pramonė ir neklesti, tačiau žaliavos jai vis tiek reikia, todėl rąstai ir nepinga. Spalį jie buvo vidutiniškai 3–5 proc. brangesni nei prieš metus, bet ir dabartinės kainos nė iš tolo neprimena buvusių dar 2010-aisiais. Kretingos miškų urėdas Antanas Baranauskas su gailesčiu prisimena dar tuos nesenus laikus, kai kubas visų sortimentų medienos kainavo vidutiniškai 160 litų, o ne 130, kaip dabar. Šiemet labiau pabrangę tik eglių ir pušų rąstai. Už jų kubinį metrą dabar mokama maždaug 10 litų daugiau nei prieš metus.

Tačiau visiškai nepatenkinama popiermedžių rinka. Miškininkų teigimu, celiuliozės gamybai tinkamos medienos ateitis neprognozuojama, nes Lietuvoje celiuliozės pramonės nėra, baltarusiai mediena apsirūpina patys, o skandinavai daugiausia vežasi iš Rusijos.

Skandinavai, kaip teigiama, į Lietuvos miškus žvelgia kaip į savo daržą: perka tada, kai jiems reikia. Jie turi visas struktūras, suderintą logistiką, todėl prireikus gali padidinti kainą ir viską išsivežti. Taigi Lietuvoje neįmanoma prognozuoti popiermedžių kainų tendencijų, nes jas lemia kaimynų įgeidžiai ir planai, kurių jie žaliavos tiekėjams, be abejo, neatskleidžia.

Popiermedžių rinką Lietuvoje sunkina ir aplinkybė, kad skandinavai dalį celiuliozės gamybos iškelia į Pietų Ameriką, kur pigi darbo jėga ir neaprėpiami žaliavos plotai. Ne veltui Amazonė pasaulio plaučiais vadinama.

Vakarų Europos medienos perdirbimo įmonėms žaliavos lyg ir nereikėtų, nes stoja statybos. Kur statybos – ten ir mediena: statybinė medžiaga, baldai. Taigi medienos paklausa mažėja.

Mediena laikoma ekonomikos indikatoriumi, nes ji yra tiesiogiai susijusi su statybomis. O kur nauji būstai, ten ir įkurtuvės, joms visada ir baldai reikalingi. Nederėtų užmiršti ir to, kad, kylant ekonomikai, aktyvėja prekyba, o prekėms gabenti nuolat reikia europadėklų. Kai neaiškios ekonomikos perspektyvos, nežinia ko tikėtis ir medienos rinkai. Kol padėtis Europoje nėra aiški, miškininkų žvilgsniai nukreipti į Šiaurės Afriką. Pasibaigus visoms revoliucijoms, ten turėtų aktyvėti statybų sektorius. O malkų kainoms Lietuvoje, kaip manoma, teks pabūti žemumoje bent iki kitų metų rugpjūčio.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lietuvos elektrinėje konservuotas 7-as blokas (6)

Elektrėnų komplekse konservuotas 7-as blokas. Jėgainę valdanti „ Lietuvos energijos gamyba “...

Naftos rinka vis labiau artėja prie paklausos ir pasiūlos pusiausvyros (5)

Po ilgo mažų naftos kainų laikotarpio pasaulio naftos rinka vis labiau artėja prie paklausos ir...

Prasta žinia vairuotojams – po kainų šuolio naftos kainos netoli 3 metų maksimumo (57)

Naftos kainos ketvirtadienį kilo, pranešus apie kritusias JAV atsargas bei Nigerijos kovotojams...

Dėl degalų kainų augimo kreiptasi į Konkurencijos tarybą (110)

Nuo šių metų padidėjo akcizas dyzelinui, dėl to pabrango kai kurios kuro rūšys. Aiškinamasi,...

Rusija mums gali atjungti elektrą greičiau, nei susijungsime su Europa (593)

Elektros tinklo įžiedinimo darbai, techniškai leisiantys Rusijai Baltijos šalis atjungti nuo BRELL...

Top naujienos

Indrė Makaraitytė. Vienoje pusėje – galingi ūkiai, o kitoje – ištuštėjusi Lietuva (163)

Pamenate naktines derybas dėl Europos Sąjungos paramos milijonų ?

Apskaičiavo, kas bus Lietuvoje po penkerių metų (916)

Gyventojų skaičiaus mažėjimas Lietuvoje tampa grėsmingas. Naujausiais duomenimis, dėl...

Liberalų sąjūdis papasakojo, ko griebsis traukdamas partiją iš krizės (25)

Du buvę varžovai dėl Liberalų sąjūdžio (LS) pirmininko posto – Eugenijus Gentvilas ir...

Indrė Genytė-Pikčienė. Nafta brangiausia nuo 2014 m. pabaigos. Kaip tai mus paveiks? (10)

Juoduoju auksu vadinamos naftos kaina užtikrintai ropščiasi aukštyn. Šios savaitės pradžioje...

Užsieniečių darbas Lietuvoje: kur ir už kiek dirba (345)

Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos, Moldovos darbininkų Lietuvoje kai kurios įmonės laukia...

„Žalgiris“ varžovų akimis: iš tokios komandos reikia pasimokyti (2)

Kauno „Žalgiris“ jau daugiau nei du mėnesius nepralaimi Eurolygos rungtynių namuose....

Lenkijoje apsipirkusi žinoma plaukų stilistė papasakojo savo įspūdžius: man „nurovė stogą“ (120)

Plaukų stilistė-šukuosenų dizainerė Eglė Saunorytė-Kinderienė neteko žado apsilankiusi netoli...

Ko lietuviams pavydi net skandinavai: dėl šio pasiekimo bent pusšimtis lietuvių gali neatsistoti, kai įeina D. Britanijos karalienė (8)

Prieš savaitę garsiai nuskambėjęs beprecedentis įvykis, kai jachtos „ Ambersail “ įgula...

Įvardijo, kokie sportiniai bateliai bus populiarūs šį sezoną, o kokie – mados atgyvena

Per pastaruosius metus kedų banga šovė kaip cunamis. Ne tik sporto pasaulio grandai („Nike“,...