aA
Šiemet turėtų baigtis išmaniųjų skaitiklių tiekėjų atranka ir prasidėti bandomasis diegimas namų ūkiuose, pasakoja „Ignitis grupės“ valdybos pirmininkas Darius Maikštėnas. Jo teigimu, viena šių prietaisų naudų bus paskatinta konkurencija.

„Skirstymo tinklų skaitmenizacija įgalins naujas paslaugas, padės vartotojams ženkliai daugiau sutaupyti energijos, naudoti daugiau išmaniųjų sprendimų. Tai susiję ir su rinkos liberalizacija, kadangi įdiegus išmaniuosius skaitiklius, vartotojams bus labai lengva pakeisti tiekėją.

Internetu per kelias valandas jie galės labai lengvai pasikeisti, todėl kitos bangos po pirmo, antro ir trečio etapo, kai vartotojai pritraukiami – laukiu tam tikrų operatorių karų, kaip ir mobiliuose tinkluose“, – pirmadienį laidoje „Delfi tema“ pasakojo jis.

Pašnekovas pridūrė, kad skaitmenizavus tinklus, bus gaunama daug informacijos efektyviam jų pačių vystymui.

„Investicijos bus daromos ten, kur reikia, labai atidžiai įsigilinant. Taip pat bus labai gerai sekami tinklo nuostoliai, kuriame elemente jie atsiranda, bus greita reakcija į gedimus.

Taip pat atsiranda naujų paslaugų galimybė. Visų pirma, pasirinkti tiekėją, bet ir taikyti labai išmanius, galbūt net valandinius planus, panaudoti įvairią buitinę techniką, pavyzdžiui, šilumos siurblius, elektromobilius, kuriuos būtų galima pasikrauti, kai energija yra žemiausios kainos, o galbūt matysime net ir neigiamas kainas, kai tiekėjai net ir primokės vartotojams už tai, kad jie tam tikru paros metu sunaudoja energiją“, – dėstė D. Maikštėnas.

Anksčiau skelbta, kad „Ignitis grupės“ dukterinė įmonė „Energijos skirstymo operatorius“ per pirmąjį etapą ketina įdiegti 1,2 mln. skaitmeninių skaitiklių.

Per šiemet vyksiantį antrąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą nepriklausomą tiekėją turės pasirinkti daugiau nei tūkstantį kilovatvalandžių per metus suvartojantys vartotojai. D. Maikštėinas sakė, kad tokių bus apie 700 tūkst.

„Antrame etape matome daug daugiau vartotojų. Į rinką ateis apie 700 tūkst., todėl visiems nepriklausomiems tiekėjams, o taip pat ir „Igničiui“ tikrai reikės pasitempti. Visų pirma, su aptarnavimo kanalų kokybe ir pralaidumu. Žinoma, matysime naujų pasiūlymų ir idėjų, kurios turėtų būti labai patrauklios mūsų šalies gyventojams“, – sakė jis.

Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė
Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė
© DELFI / Kiril Čachovskij

500 MW tikslas

D. Maikštėnas papasakojo, kad šiemet prie tinklų bus prijungtas 24 megavatų Pomeranijos vėjo parkas – vienas didžiausių Lenkijoje.

„Taip pat statome Mažeikių vėjo parką, pradedame didelių saulės parkų vystymą Lenkijoje. Apskritai, bus dar daug įvairių projektų, orientuojantis į Lietuvą. Iš viso iki 2023 metų mes savo strategijoje įvardiję, kad turime pastatyti ir paleisti ne mažiau 500 MW žaliosios gamybos.

Palyginimui, nuo 2016 metų grupė tik įsigydama ir nedaug statydama išvystė 100 MW, o dabar penkis kartus didinsime tas apimtis. Negalima taip tiesiogiai lyginti, bet 500 MW gali prilygti penkioms hidroelektrinėms. Beje, reikia suprasti, kad tam, jog išvystytume tiek projektų, turime dirbti su dideliu potencialių projektų portfeliu. Tai gali būti dešimt kartų didesnės apimtys“, – kalbėjo jis.

„Ignitis grupės“ vadovas pasakojo, kad toliau bus dirbama su lanksčiąja gamyba.

„Šiais metais norime padaryti finansinį sprendimą dėl tolesnio Kruonio vystymo. Jis prisidės prie atsinaujinančių elektros šaltinių integracijos visame regione, užtikrinti sistemines paslaugas, šaliai sparčiai einant į sinchronizaciją prie kontinentinių tinklų.

Apskritai mūsų regione dabar didžiausias darbas yra išvystyti kuo daugiau vietinės gamybos. To mums reikia Lietuvoje, nes šalis buvo chroniškai pripratinta prie importo, seniau buvo pagaminama tik 30 proc. vietinės gamybos, visa kita buvo importuojama iš trečiųjų šalių ir Skandinavijos.

Praėję metai mums buvo rekordiniai. Spėju, kad Lietuva pasigamino daugiau nei 50 proc. visos elektros energijos. Šio prieaugio liūto dalis buvo dėka „Ignitis grupės“ – mūsų Elektrėnų kombinuoto ciklo blokas ir Kruonis gamino daugiausiai per visą šių objektų gyvenimo istoriją“, – sakė jis.

D. Maikštėnas paaiškino, kad ši gamyba svarbi siekiant užkardyti fizinius Astravo atominės elektrinės srautus.

„Taip pat aktyviai dalyvausime ir Europos Komisijos darbo grupėse, susijusiose su sinchronizacija. Matome, kad žalios ir tvarios gamybos išvystymui visame regione labai svarbus sinchronizacijos projektas. Nemažiau svarbu, kad atsirastų tvari visų trijų Baltijos šalių sutartis. Tada trečiųjų šalių srautai mažėtų, būtų apmokestinami. Visas regionas būtų atpratinamas nuo rytietiškos energijos.

Pašnekovas taip pat priminė, kad Vilniaus kogeneracinė jėgainė yra sudaryta iš dviejų blokų.

„Pirmasis blokas dirba su atliekomis, verčia išrūšiuotas, bet neperdirbamas atliekas į energiją. Šis blokas jau dabar gamina šilumą ir per pirmąjį ketvirtį bus pilnai atiduotas eksploatacijai – gamins ne tik šilumą, bet ir elektrą.

Biokuro dalis dėl rangovo restruktūrizacijos atsideda maždaug metams. Dabar intensyviai ruošiamės paskelbti naujus viešuosius pirkimus, kad galėtume kokybiškai užbaigti šį objektą. Šią dalį paleisti planuojame 2022 metų pabaigoje“, – sakė D. Maikštėnas.

Vilniaus kogeneracinė jėgainė
Vilniaus kogeneracinė jėgainė
© Įmonės nuotr.

Akcininkų laukia dividendai

D. Maikštėnas dar priminė, kad į akcijų biržą praėjusiais metais išėjo dėl kelių pagrindinių priežasčių.

„Kai ėjome į IPO aiškiai sakėme, kad mums kapitalo bazę reikia papildyti tam, jog galėtume ir toliau intensyviai vystyti tarp 400 ir 500 mln. eurų investicijas į žaliąjį gamybą, tinklus, strateginius projektus.

Taip pat siekėme neprarasti kredito reitingų, o dar – kad dividendų srautas visų pirma į biudžetą, o taip pat ir naujiesiems akcininkams, būtų stabilus ir nuolat augantis. Iki 2030 metų turėsime stabilius ir augančius dividendus“, – tvirtino jis.

„Ignitis grupės“ vadovas dar sakė, kad diskusijų sukėlusi vadovų skatinimo programa gali būti tobulinama.

„Kadangi tai yra visiškai naujas instrumentas, mūsų šalyje aktyviai nenaudotas, nors Vakarų šalyse yra įprastas dalykas, kaip bet kokia geroji valdymo praktika, tai mes gerai suprantame, kad diskusijos turi toliau tęstis. Esu tikras, kad ir didysis akcininkas Finansų ministerijos rolėje, ir Stebėtojų taryba ras tvarius, išmintingus sprendimus, kad tą programą tobulintų toliau. Ją galima padaryti dar tvaresne ir aiškesne visuomenei.

Kilo diskusijų, ar ši programa nėra nukreipta į tarifo didinimą – jokiu būdu. Tarifai yra reguliuojami reguliatoriaus. Galbūt bus šiek tiek tobulinami tikslai tam, kad būtų išvengta rizikos, kad jie būtų nukreipti į vertės didinimą.

Beje, opcionų programos vadovams reikėjo mūsų investuotojams. Mums, kaip vadovų komandai, daug svarbiau opcionų programa darbuotojams. Ji bus baigta iki visuotinio akcininkų susirinkimo šį pavasarį“, – sakė D. Maikštėnas.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(55 žmonės įvertino)
2.6364
Verslas PliusVytautas Budzinauskas

Nepasirinkus elektros tiekėjo – rizika mokėti daugiau: kiek kainuotų garantinis tiekimas

Likus mėnesiui iki elektros tiekėjo pasirinkimo, šimtams tūkstančių elektros vartotojų...

Į Lietuvą jau nuo sekmadienio nebebus importuojama rusiška nafta, dujos ir elektra (2)

Elektros energijos biržos operatorė „ Nord Pool “ priėmė sprendimą stabdyti prekybą rusiška...

„Amber Grid“ nustatė dujų perdavimo paslaugų kainas kitiems metams (1)

Per pastaruosius metus išaugusios dujų kainos koreguoja kitų metų dujų perdavimo paslaugų...

Palygino degalų kainas: Lietuvoje padidėjo, bet vis dar pigiausia Baltijos šalyse

Lietuvos energetikos agentūra skelbia informaciją apie degalų kainų Baltijos šalyse ,...

Rusija nutraukia dujų tiekimą Suomijai (2)

Rusijos gamtinių dujų tiekimas Suomijai bus nutrauktas šeštadienį ryte, pranešė Suomijos...

Top naujienos

Delfi PliusVladimiras Laučius

JAV karo istorikas: galiu trumpai atsakyti, kodėl Putinas priėmė sprendimą pulti (1)

„Sakoma: iš ko suprasite, kad politikas meluoja? Iš to, kad jo burna juda. Žinoma, jie melavo....

Verslas PliusVytautas Budzinauskas

Nepasirinkus elektros tiekėjo – rizika mokėti daugiau: kiek kainuotų garantinis tiekimas

Likus mėnesiui iki elektros tiekėjo pasirinkimo, šimtams tūkstančių elektros vartotojų...

Delfi PliusJurga Grigienė

Keturių vaikų mama Birutė Jakučionytė apie internetines pažintis: kai kurias istorijas net nepatogu pasakoti

Birutė Jakučionytė garsėja drąsa būti atvira iki pačių savo sielos gelmių, atvirai ir...

Ekspertas ragina neapsigauti dėl Rusijos karininko žodžių: tokie išsišokimai gyvame eteryje nėra atsitiktiniai

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas,...

Karas Ukrainoje. Rusija puola rytinius Ukrainos miestus (5)

Ketvirtadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas susitiko su NATO kolegomis ir teigiamai...

Rusų neįsileisiančiam Vimbldonui – skaudus dūris į nugarą

Karą Ukrainoje pradėjusios Rusijos ir jai talkinančios Baltarusijos tenisininkų nepriimsiantys...

Netikėtai gauta sąskaita daugiabučio gyventojų kišenes tuština šimtais eurų: jau perspėjami ir dėl antstolių

Vilniuje esančio daugiabučio gyventojams sukėlė šoką pastato administratoriaus planai atlikti...

Lietuvės menstruacijų atostogoms pritartų: poreikis būtų, bet yra ir blogoji pasiūlymo pusė

Ispanija tapo pirma šalimi Europoje, teikiančia įstatymų projektą, kuris numato apmokamas...

Lietuvą pasieks nemaža lietaus porcija, kai kur griaudės perkūnija

Šeštadienio dieną Lietuvos padangę uždengs tankūs, itin vandeningo ciklono debesys.