„Jeigu paimame visą Baltijos šalių potencialą, jis yra milžiniškas ir viršija 50 GW. Iš tikrųjų labai didelis kiekis, kurio nemaža dalis žemyninė, bet ženkli ir jūrinė“, – šią savaitę „Vilnius Greentech Forum“ metu teigė D. Maikštėnas.

„Sudėjus gamtinį visų trijų Baltijos šalių potencialą ir kokios investicijos turi ateiti į šį regioną, kad visą šį potencialą įgyvendintume, gauname 150 mlrd. eurų. Tai teorinis skaičius, kuris, tikėtina, nebus pasiektas. Galbūt pasieksime 50 proc., galbūt 30 proc. Bet jeigu mes tai padarysime, tai bus istorinis viso regiono lūžis“, – aiškino jis.

Jo pateiktais duomenimis, Baltijos šalys 26 GW galėtų būti išgauti iš jūrinio vėjo parkų, 18 GW – iš sausumos vėjo parkų, 10 GW – iš saulės baterijų, o dar 10 GW – iš sintetinių degalų.

Visgi, D. Maikštėno teigimu, nors šiuo metu žadama, jog Baltijos šalys iki 2030 m. išvystys 15 GW elektros gamybos iš AEI pajėgumus, dabartinis įsisotinimo taškas yra apie 6,5 GW.

„Daug pažadų iki 2030 metų. Ir čia turime perspėti rinkos dalyvius ir politikos formuotojus. Nors galvojame, kad projektų portfelis, kuris yra suprojektuotas ir užstatais garantuotais yra apie 15 GW 2030 m., mes matome fundamentalų barjerą, dėl kurio viskas iki 2030 m. sustos ties 6,5 GW visose Baltijos šalyse“, – teigė D. Maikštėnas.

Jis paaiškino, kad dabartinė Baltijos šalių valstybių energetikos strategija nėra paremta siekiu turėti perteklinę energijos gamybą, tad 100 proc. perėjimas prie AEI kol kas nėra įmanomas, nes jam būtų reikalingos pastoviai energiją naudojančios ir jos kainą palaikančios priemonės.

„Vystytojams didinant kiekį atsinaujinančių šaltinių, jie pasiekia tam tikrą įsisotinimo tašką, kai daugėja nulinių ar neigiamų valandų. Ir žaliosios energijos gamintojai turi arba išjungti generaciją ar pardavinėti neigiamai, kad subalansuoti šią sistemą“, – aiškino jis.
D. Maikštėnas tvirtino, kad ilguoju periodu Baltijos valstybės turėtų orientuotis į perteklinę energijos gamybą ir kur ją būtų galima panaudoti.

„Ilgalaikis strateginis būdas, kaip sukurti konkurencingą energijos kainą regione yra pereiti prie perteklinės sistemos modelio. Tik tada yra patraukliausios ir konkurencingiausios kainos“, – komentavo D. Maikštėnas.

ELTA primena, kad energetikos ministras Dainius Kreivys yra sakęs, jog 2025-ieji bus atsinaujinančios energetikos „lūžio metai“, kai Lietuvoje instaliuota saulės ir vėjo elektrinių galia pasieks 8 GW. Tai esą leistų užtikrinti 75–80 proc. šalies elektros poreikio.

2024 m. ministras tikisi, jog įrengtų elektrinių suminė galia bus apie 3,5 GW. Savo prognozę D. Kreivys grindė dabar tinkle rezervuota saulės ir vėjo elektrinių galia, kuri siekia 12 GW.

Tuo tarpu Lietuvos perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ duomenimis, saulės ir vėjo elektrinėms šiuo metu tinkle rezervuota 14 GW. Skaičiuojant pagal jau plėtojamus projektus, sudarytus ketinimo protokolus bei remiantis „Energijos skirstymo operatoriaus“ prognozėmis, 2023 m. Lietuvoje galėtų būti 2,3 GW, 2024 m. – 3,3 GW, 2025 m. – 8,1 GW, 2026 m. – 9,9 GW, 2030 m. – 14,1 GW generacijos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumų.

Šaltinis
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją