Valstybės kontroliuojamos „Ignitis grupės“ vadovas ir valdybos pirmininkas Darius Maikštėnas laidoje „Delfi Interviu“ pasakojo, ką „Ignitis“ daro, kad elektros kainos būtų žemesnės.
„Nuo pat veiklos pradžios, kai prasidėjo liberalizacija, stengiamės kuo labiau apdrausti visas vartotojų kainas, kurios buvo pasirašomos, pasirenkant nepriklausomą tiekėją „Ignitis“. Jei pasižiūrėtume į tuos tarifus, kuriuos turi nepriklausomo tiekėjo klientai mūsų bendrovėje, iš pirmojo etapo vidutiniška tarifo kaina – 17 centų, antrojo – apie 24-25 centus“, – sako jis.
Fiksuotų kainų tarifus esą turi per 800 tūkst. buitinių vartotojų. Dauguma jų fiksavo kainas vidutiniškai dvejiems metams.
Kalbant apie privačius vartotojus, anot jo, galvą skauda tik garantiniame tiekime pasilikusiems vartotojams, kurie nepasirinko nepriklausomo tiekėjo. Visuomeniname tiekime pasilikę vartotojai moka 24 centus už kilovatvalandę.
Vis dėlto, kaip pastebi D. Maikštėnas, didžiausias galvos skausmas ir problema, kurią šalia buitinių vartotojų reikia spręsti šiemet, yra pramonė ir verslas.
„Jie visai moka kitą kainą, tai visiškai nepagrįsta ir turi būti sprendžiama. Didžioji dauguma pramonės moka biržos kainą, kuri kinta kasdien. Tai yra visiškai nesąžininga“, – pabrėžia „Ignitis grupės“ vadovas.
Jo vertinimu, verslo kompensacijoms gali reikėti kelių milijardų eurų.
„Kitiems metams reikės milijardo ar daugiau buitinių vartotojų kompensacijoms, tai jei analogiškos kompensacijos būtų pritaikomos verslui, reikėtų dar 3 ar 4 milijardų eurų. Natūralu, kad Lietuva tokių biudžetų neturi ir negali sau leisti. Bet pati kainų problema yra europinė, jei ji nebus išspręsta, tai ne tik Lietuvos verslas, bet ir Europos pramonė pradės bankrutuoti, ir turėsime labai didžiulių ekonominių problemų“, – akcentuoja D. Maikštėnas.
„Delfi Interviu“ pašnekovas įvardijo du visiškai skirtingus pasiūlymus, kurie šiuo metu diskutuojami Europoje.
„Dabar Europos Komisijoje (EK) vyksta diskusijos ir derybos, vėliau tai pereis į Europos Tarybą. Šiuo metu pasiūlytos dvi radikaliai besiskiriančios alternatyvos: vieną pasiūlė EK, kitą – pirmininkaujanti šalis Čekija.
Pastarosios pasiūlymas sutampa su dideliu kiekiu šalių narių, įskaitant ir Lietuvos poziciją: vienintelis efektyvus būdas suvaldyti kainas biržoje – limituoti dujinės generacijos kainą. Nustatant tam tikrą kainą, už kurią gaminama dujinė generacija, ji natūraliai nuleis visą biržos kainą visiems vartotojams – ir privatiems, ir verslams, ir didžiajai pramonei.
Alternatyvus modelis siūlo apriboti konkurencingų generacijos šaltinių pelnus. Šalys, kurios turi daug atominės energijos, hidroenergijos arba jų vėjo parkai išvystyti, sugebės paimti tam tikrą sumą iš elektros gamintojų ir panaudoti per nacionalinius biudžetus persiskirstymui. Vokiečiai, švedai, suomiai turės tam tikrą pinigų kiekį, kurį galės perskirstyti. Importuodama (elektrą – red.) Lietuva mokės tas pačias didžiąsias kainas, visa našta bus Lietuvos verslui, gyventojams, vyriausybei ir energetikos įmonėms“, – pasakoja D. Maikštėnas.
Anot jo, jei nelaimės Čekijos pasiūlymas, labiausiai ES nukentėjusi šalis bus Lietuva, mat mes turime didžiausią kiekį elektros importo.
„Todėl jas reikia dabar greitai spręsti ir konsoliduotai visoje Europoje. Lietuvos vyriausybė viena nieko nepadarys“, – sako „Ignitis grupės“ valdybos pirmininkas.
Jeigu situacija neišsprendžiama europiniu lygiu ir Lietuvoje turėsime itin aukštą biržos kainą, Lietuvos ekonomika esą galėtų kristi dviženkliu tempu.
„Manau, kad gali būti dviženkliai skaičiai. Situacija – labai rimta. Jei neturėsime europinio sprendimo, labiausiai nuo to nukentės Lietuva. Laukia labai intensyvios savaitės, visiems Lietuvos diplomatams linkiu dėti visas pastangas, kad pavyktų užsitikrinti Čekijos, o ne Europos Komisijos, modelį“, – priduria jis.
