„Litgrid“: vietinė AEI gamyba padengė sumažintą elektros importą ir padėjo išlaikyti stabilias kainas

Praėjusios savaitės viduryje dėl linijų remontų maždaug per pusę sumažinus importo pralaidumus su kaimyninėmis zonomis, Lietuvos elektros energijos poreikius padėjo užtikrinti daugiau nei ketvirtadaliu išaugusi vėjo generacija ir kiti atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI). Palankūs orai leido šilumines elektrines naudoti minimaliai, o bendrai AEI sudarė net 91 proc. praėjusią savaitę Lietuvoje sugeneruotos elektros energijos, rašoma pranešime.

Gegužės 23–29 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 15 proc. ir siekė 161,3 Eur / MWh. Elektros kaina Latvijoje buvo panaši kaip Lietuvoje, o Estijoje ji buvo mažiausia Baltijos šalyse ir siekė 151,1 Eur / MWh. Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, šiluminės elektrinės dirbo mažu pajėgumu ir tik Estijos šiluminės elektrinės veikė visą savaitę.

„Praėjusią savaitę Lietuvoje didžiąją dalį elektros energijos užsitikrinome iš atsinaujinančių išteklių, o šiluminės bei kitos jėgainės pagamino tik apie 9 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos. Savaitės antroje pusėje įsivyravusi didelė vėjo generacija sutapo su vykdytais linijų remontais, dėl kurių gegužės 25–27 dienomis buvo smarkiai apriboti importo pralaidumai į Lietuvą iš kaimyninių Lenkijos, Švedijos bei Latvijos zonų. Taigi didelė vietinė AEI generacija padėjo Lietuvoje išlaikyti stabilias kainas“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad Vakarų Europoje dėl vėjuotų ir saulėtų orų praėjusį ketvirtadienį bei penktadienį elektros kainos net buvo nusiritusios žemiau nulio. Neigiamos kainos fiksuotos Vokietijoje, Danijoje, Belgijoje, o penktadienį 13 val. Nyderlanduose didmeninė elektros kaina siekė -100 Eur/MWh.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 1 proc. ir siekė 196 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje mažėjo 10 proc., o vietos elektrinės užtikrino 29 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje per savaitę pagaminta 56 GWh elektros energijos.

Daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo jėgainės – 29 GWh, jų gamybos apimtis augo 26 proc., palyginti su savaite prieš tai. Šiluminių elektrinių generacija mažėjo net 69 proc. ir siekė 3 GWh, o hidroelektrinių gamyba mažėjo 30 proc. ir siekė 12 GWh. Vėjo jėgainės praėjusią savaitę pagamino daugiau nei pusę Lietuvoje generuotos elektros energijos, šiluminės elektrinės pagamino 6 proc., hidroelektrinės – 22 proc., saulės elektrinės – 17 proc., o kitos elektrinės – 3 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos.

Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 72 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas padidėjo 13 proc., iki 176 GWh.

Diferencijuojant šalies importą, 0 proc. elektros į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 49 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 28 proc. buvo importuota per sieną su Latvija, o 23 proc. iš Lenkijos.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo dvigubai iki 24 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 51 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, o į Latviją – 49 proc.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 15 proc. Lenkijos kryptimi ir 50 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi bei 94 proc. Lietuvos kryptimi.