Vyriausybei pritarus, įmonė iki rudens tikisi paskelbti specialiojo teritorijų planavimo ir poveikio aplinkai vertinimo konkursą. Šiuo metu ji konsultuojasi su rinkos dalyviais dėl būsimo konkurso sąlygų.
„Pagal dabartines sąlygas, tiekėjas rengtų ir specialųjį planą, ir atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo (turės būti gauta atsakingos institucijos išvada, ar privaloma atlikti šį vertinimą) (...) Tikimės, kad rinkos konsultacijos pritrauks tiekėjus ir užtikrins, kad vėliau viešieji pirkimai vyktų sklandžiai, o perkamos paslaugos būtų kokybiškos“, – BNS pranešė „Litgrid“.
Centriniame viešųjų pirkimų portale paskelbtoje techninėje specifikacijoje nurodoma, kad bus tiesiama nuolatinės srovės (HVDC) iki 700 megavatų (MW) jūrinė jungtis, nuolatinės srovės sausumos kabelis, taip pat statoma 330 kV keitiklių stotis su skirstykla Darbėnuose Kretingos rajone.
Lietuvoje projektas apims šalies teritorinius vandenis Baltijos jūroje, Palangos miesto, Kretingos rajono savivaldybes.
Seimas šį mėnesį sinchronizavimo projektui suteikė ypatingos valstybinės svarbos statusą. „Ligrid“ teigimu, specialaus plano rengimui startą turėtų duoti Vyriausybė.
„Kol kas sudėtinga nurodyti konkrečią datą, kada bus skelbiamas šios paslaugos viešasis pirkimas, tačiau panašu, kad tai galėtų įvykti artėjant rudeniui“, – nurodo bendrovė.
Numatoma, kad „Harmony Link“ bus statoma 2021–2025 metais. „Litgrid“ skelbia, kad jungtis ir su ja susijusi infrastruktūra pareikalaus didžiausių investicijų projekte – apie 850 mln. eurų (Lenkija dar skaičiuoja savo dalį). Visas sinchronizavimo projektas kainuos apie 1,5 mlrd. eurų.
„Litgrid“ ir Lenkijos PSE pernai gruodį pasirašė susitarimą dėl „Harmony Link“ tiesimo, o šių metų birželį kreipėsi Europos Sąjungos paramos jo galimybių studijoms.
Sinchronizuotis su žemynine Europa ir desinchronizuotis nuo posovietinės IPS/UPS sistemos (vadinamojo BRELL žiedo) Lietuva, Latvija ir Estija planuoja iki 2025 metų.