Lietuvos elektros perdavimo tinklų operatoriaus skaičiavimais, didmeninė elektros savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos zonoje kilo nuo 350 iki 360 Eur/MWh.
„Litgrid“ teigimu, praėjusią savaitę, dėl branduolinės ir atsinaujinančių išteklių elektros gamybos trūkumo Švedijoje, Lietuvoje buvo pagaminta daugiau elektros – iš šiluminių elektrinių ir augančios vėjo generacijos.
Anot operatoriaus Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, gruodžio 5–11 dienomis Lietuvoje buvo pagaminta 46 proc. šalyje suvartotos energijos, t. y., gerokai daugiau įprastai.
Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 116 GWh elektros energijos – 24 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai gamyba siekė 94 GWh.
„Vietos elektrinės dažniausiai pagamina maždaug 30–35 proc. suvartojamos energijos. Pastarąsias dvi savaites gamybą ypač padidino vietinės šiluminės elektrinės, kurios dirba net savaitgaliais, kai paklausa mažesnė. Prie jų praėjusią savaitę prisidėjo ir po kurio laiko dvigubai išaugusi vėjo elektros gamyba“, – „Litgrid“ pranešime cituojamas L. Varanavičius.
Pasak „Litgrid“, Lietuvoje per savaitę vėjo elektrinių generacija didėjo nuo 8,5 iki 17 GWh, šiluminių elektrinių – nuo 64 iki 75,5 GWh (18 proc.). Tuo metu hidroelektrinių gamyba kilo nuo 17 iki 20 GWh.
Šiluminės elektrinės pagamino 65 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, vėjo jėgainės – 15 proc., hidroelektrinės – 17 proc., o kitos elektrinės – 3 procentus.
Elektros suvartojimas mažėjo 1 proc. – nuo 254 iki 252 GWh.
L. Varanavičius taip pat pastebėjo, kad įprastai pigesnėje Švedijos pietinėje zonoje, iš kurios Lietuva nuolat importuoja didelius kiekius elektros energijos, praėjusią savaitę elektros kaina buvo beveik tokia pat kaip ir Baltijos šalyse – 357 Eur/MWh. Identiškos kainos kaip ir Lietuvoje taip pat laikėsi ir Latvijoje bei Estijoje.
Pasak jo, penktadienį Švedijoje pradėtas remontuoti 1,4 GW galios branduolinio reaktoriaus blokas, kai 1,1 GW blokas remontuojamas nuo spalio ir nebus naudojamas iki vasario pabaigos. Be to, Švedijoje sutriko suminės 1 GW galios vėjo jėgainių parkų generacija, tad savaitgalį Lietuva tranzitu iš Latvijos ir Lenkijos Švedijai eksportavo apie 5 GWh elektros.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 58 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas mažėjo 10 proc., nuo 202 GWh iki 183 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 37 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 45 proc. buvo importuota per sieną su Latvija, o 17 proc. – iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 4 proc., nuo 24 GWh iki 23 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 76 proc. iš Lietuvos eksportuojamos elektros, 2 proc. eksportuoti į Latviją ir 22 proc. į Skandinaviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 30 proc. Lenkijos kryptimi ir 39 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 4 proc. Švedijos kryptimi bei 58 proc. Lietuvos kryptimi.
