aA
Lietuvoje kilus diskusijoms, kaip užtikrinti kad Astravo atominės elektrinės (AE) elektra nepatektų į Lietuvos rinką, bendrovė „Litgrid“ teigia, jog laukimas Lietuvai nenaudingas, o derybose su Latvija ir Estija padės ne spaudimas, bet diplomatija.
Sinchronizacija, Litgrid
Sinchronizacija, Litgrid

Pakeista tik dalis metodikos

„Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas teigia, kad 2018 metais suderinta trišalė metodika nustato, kiek elektros linijų galios gali būti panaudota Baltijos šalių prekybai su Rusija ir Baltarusija, ir taip pat – kaip šie pralaidumai padalinami tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos jungčių.

Redakcija suderinta po to, kai Lietuvoje buvo priimtas vadinamasis „antiastravinis“ įstatymas.

Tačiau, nors metodikoje iš esmės nurodoma, kad tarpvalstybiniai elektros tinklo pralaidumai tarp Lietuvos ir Baltarusijos po Astravo AE starto yra lygūs 0 ir tokie jie turi būti įtraukti į formulę, kuria vadovaujantis apskaičiuojama viso regiono pralaidumų su trečiosiomis šalimis apimtis, – vis dėlto likusi metodikos dalis, kaip šie apskaičiuoti pralaidumai padalijami tarp šalių, keičiama nebuvo.

„Kitaip tariant, nurodoma, kad keičiasi ne visas dokumentas, o tik viena jo nuostata. Faktiškai tai reiškia, kad nustačius 0 pralaidumą prekyba su Baltarusija nutraukiama ir šių elektros jungčių pralaidumai niekur neperkeliami“, – teigia D. Virbickas.

Tačiau, pasak jo, tame pačiame taisyklių punkte nurodyta, jog Baltijos šalių operatoriai, bendradarbiaudami su šalių reguliuotojais, vertina naujų pralaidumo skaičiavimo taisyklių poreikį.

Bendrovės vadovas taip pat pabrėžia, kad pastaruosius trejus metus trys šalys derino šias taisykles. Tačiau jos nėra ir nebuvo tvirtinamos įpareigojančiais susitarimais. Taisyklės įsigalioja kiekvienoje šalyje atskirai tą akimirką, kai jas patvirtina tos šalies reguliuotojas.

Kompromiso paieškos po Latvijos sprendimo

Latvijos vyriausybė pernai rugpjūtį įpareigojo šios šalies operatorę AST sukurti naują pralaidumų metodiką, perkeliant išnyksiančius pralaidumus tarp Lietuvos ir Baltarusijos ant Latvijos sienos su Rusija. AST tai padarė drauge su „Elering“, tačiau – be Lietuvos.

D. Virbickas atkreipia dėmesį, kad Latvija ir Estija šią metodiką pernai rugsėjį pateikė viešai konsultacijai. Tuomet derybos prasidėjo ne tik techniniu, bet ir politiniu lygiu, į procesą įtraukiant nacionalinius reguliuotojus ir Europos Komisiją (EK). Tarpininkaujant EK buvo sustabdytas Latvijos ir Estijos dvišalis procesas ir priimtas Lietuvos pasiūlymas nevertinti tinklų infrastruktūros tarp Lietuvos ir Baltarusijos, nustatant galimą pralaidumą tarp Latvijos, Estijos ir Rusijos.

„Šiuo metu viešai gausiai aptarinėjamas susitarimas dėl pralaidumų nustatymo atsirado kaip kompromisas. Jis rastas tarp pasiūlytos dvišalės Latvijos ir Estijos metodikos ir dabar galiojančių taisyklių, kurias mūsų kaimynai yra nusprendę pakeisti. Jie tą daryti gali. Nė vienas iš Baltijos šalių reguliuotojų negali būti priverstas priimti kitos šalies interesais grindžiamos pralaidumų metodikos“, – argumentuoja D. Virbickas.

D. Virbickas: Lietuva pasiekti savo tikslą gali prie derybų stalo

„Litgrid“ vadovo teigimu, nėra teisinių priemonių, kurios priverstų reguliuotoją patvirtinti kitos valstybės interesais pagrįstą metodiką. O atsiradus galimybei pasiekti trišalį politinį susitarimą, Lietuva tik prie derybų stalo galinti užtikrinti, kad baltarusiška elektra nepatektų į jos rinką po Astravo AE starto. Laukimas, kita vertus, lemtų Lietuvai nepalankesnės dvišalės, tai yra, Latvijos-Estijos metodikos priėmimą kaimynėse šalyse.

„Teisiškai priversti kaimynes priimti jiems netinkančių pralaidumų metodikos nuostatų nėra kaip. Europinės institucijos taip pat nepagelbės. Šiuo metu suderėtam kompromisui alternatyva yra ne dabartinės pralaidumų taisyklės, bet dvišalė Latvijos ir Estijos metodika. Tad svarbiausias įrankis, liekantis Lietuvos rankose, yra diplomatija“, – konstatuoja D. Virbickas.

Pasak jo, būtent diplomatija padės siekti ir ilgalaikių tikslų, tai yra, sinchronizuotis su kontinentine Europa ir taip galutinai išspręsti pralaidumų su Rusija ir Baltarusija klausimą, fiziškai atsijungiant nuo iš Maskvos valdomos elektros sistemos ir, atitinkamai, užkertant kelią fiziniams Astravo AE elektros srautams.

Opozicijos raginimai derybininkams nusišalinti

Opozicijos atstovai pirmadienį paragino energetikos ministrą Žygimantą Vaičiūną nusišalinti nuo derybų, kad Astravo AE elektra nepatektų į Lietuvos teritoriją, antraip jie ketina pradėti rinkti parašus ministro interpeliacijai. Jie taip pat prašo prezidento Gitano Nausėdos įsitraukimo.

Į ministrą kreipėsi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Dainius Kreivys, Žygimantas Pavilionis ir Europos Parlamento narys, Liberalų sąjūdžio atstovas Petras Auštrevičius.

Pasak opozicijos atstovų, Lietuvos derybininkai neįgyvendina šalies siekio riboti Astravo AE elektros patekimą į Baltijos ir kitas ES šalis. Konservatorių teigimu, pagal galiojančią metodiką Baltijos šalių rinka solidariai yra apsaugota ne tik nuo Baltarusijos, bet ir nuo Rusijos elektros patekimo.

Konservatoriai ragina Ž. Vaičiūną siekti ambicingesnio susitarimo, kuriuo visos trys Baltijos šalys nepirktų elektros iš Astravo AE. Tačiau tam priešinasi Latvija, ketinanti pirkti baltarusišką elektrą, nors ir neprieštaraujanti Lietuvos siekiui jos neįsileisti.

Ž. Vaičiūnas tikina, kad jo siūlomas susitarimo projektas jau užtikrina „antiastravinio“ įstatymo įgyvendinimą.

Vyriausybė birželio pradžioje nepriėmė sprendimo dėl trijų Baltijos šalių susitarimo tikintis, kad į derybas dar labiau įsitrauks ir Europos Komisija, ir Užsienio reikalų ministerija, pastarosios vadovui Linui Linkevičiui sukritikavus Ž. Vaičiūno poziciją.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
2.0000

Aptarti vėjo elektrinių jūroje planai: tam reikėtų iki 15 ha teritorijos (9)

Klaipėdoje vykusiame Valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje antradienį buvo...

Rusija prašo kasybos milžinės 2 mlrd. dolerių už naftos produktų išsiliejimą Arktyje (3)

Rusijos federalinė gamtos išteklių naudojimo priežiūros tarnyba pirmadienį paskelbė, kad...

Gamtinių dujų rinkoje birželį – vangus atsigavimas

Gamtinių dujų rinkoje birželį pastebimas tik vangus kainų augimas. Nors verslas ir grįžta prie...

Elektra Lietuvoje per savaitę atpigo 28 proc. (3)

Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja,...

Danija leido „Nord Stream 2“ toliau tiesti „Gazprom“ turimu laivu (15)

Danijos energetikos agentūra (DEA) pranešė suteikusi leidimą šalies išskirtinėje ekonominėje...

Top naujienos

Nerimą kelia viena ligoninė: užfiksuoti 3 nauji viruso atvejai, net 100 asmenų turėjo sąlytį (16)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) trečiadienį pranešė apie 10 naujų COVID-19...

Naujausia informacija apie 10 naujų COVID-19 atvejų: įvežtiniai arba susiję su žinomais židiniais papildyta 11.18; vienoje ligoninėje nustatyta 100 sąlytį turėjusių asmenų (160)

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) liepos 8 d. duomenimis, Lietuvoje patvirtinta 10...

Didinant NPD priimtas ir kitas pakeitimas: baiminamasi, kad Lietuva virs Laukiniais Vakarais (74)

Spręsdamas dėl NPD didinimo, Seimas birželį priėmė ir Teisėkūros pagrindų ir Mokesčių...

Baudos už greičio viršijimą gali keistis: siūlo bausti ne vairuotoją, o automobilio savininką (67)

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ( TS-LKD ) frakcijos narys Paulius...

Koronavirusu užsikrėtęs Brazilijos prezidentas supykdė žurnalistus (3)

Brazlijos žiniasklaidos asociacija ketina paduoti į teismą šalies prezidentą Jairą Bolsonaro ,...

Sakartvelas atnaujina oro susisiekimą su Baltijos šalimis (10)

Sakartvelas atidaro oro susisiekimą su Lietuva , Latvija , Estija , Vokietija ir Prancūzija...

Juodojo verslo schema: įtakingo verslininko įmonė Lietuvai jau kainavo beveik 2 milijonus eurų (217)

1,7 mln. eurų. Tiek Lietuvai jau kainavo bankrutuojančios UAB „Ūrus ir Ko” verslas. Šios...

Sparčiai daugėja: per parą patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių – jau 10 papildyta (203)

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) liepos 8 d. 9 val. duomenimis, per vakar dieną...

Tiesioginė transliacija / Delfi 11. Pasaulis bando ne vieną vakciną prieš COVID-19: kada ją turėsime ir koks ruduo laukia? (4)

Nuo pirmųjų žinių apie Kinijoje plintantį pavojingą virusą praėjo jau 6 mėnesiai. Kokie...

|Maža didelių žinių kaina