Liepos 12 — 18 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje ir Latvijoje augo iki 96,2 Eur / MWh. Estijoje savaitės kainos vidurkis didėjo mažiau – 4 proc., iki 87,6 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę Lietuvoje elektros energijos suvartojimas augo 6 proc., iki 234 GWh, Latvijoje ir Estijoje suvartojimas augo 2 proc. Išaugus suvartojimui augo ir vidutinė savaitės kaina, nes sumažėjusią vėjo ir saulės generaciją kompensavo 60 proc. Lietuvoje išaugusi šiluminių elektrinių generacija. Latvijoje 82 proc. išaugusi šiluminių elektrinių gamyba turėjo padengti 87 proc. sumažėjusį importą iš Rusijos.
Prie Lietuvos vartojimo padengimo praėjusią savaitę prisidėjo 100 proc. išaugęs importas per „NordBalt“ jungtį. Tai leido gauti pigesnę skandinavišką elektrą iš generaciją padidinusių hidroelektrinių. Taip pat 10 proc. išaugo importas per „Litpolink“ jungtį. Praėjusią savaitę Lietuvoje pastebėtas ir 18 proc. hidroelektrinių generacijos augimas, prie kurio daugiausia prisidėjo beveik trigubai padidėjusi Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės gamyba.
Kai išaugusį vartojimą turi padengti šiluminės elektrinės, kurių kaštai dėl išaugusių dujų ir taršos leidimo mokesčių kainų yra padidėję, galime turėti aukštesnes elektros kainas, kol šiluminių elektrinių generacijos nepakeis atsinaujinančių energijos šaltinių generacija“, – teigia Liutauras Varanavičius, „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę išaugo 6 proc., iki 234 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje augo 26 proc., o vietos elektrinės užtikrino 35 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagamintos 83 GWh elektros energijos.
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 57 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 9 proc., hidroelektrinės – 12 proc., saulės elektrinės – 5 proc., kitos elektrinės – 17 proc. elektros energijos. Gamyba šalies hidroelektrinėse, padidėjo 34 proc., gamyba vėjo jėgainėse krito 38 proc., šiluminėse elektrinėse gamybos apimtys didėjo 60 proc., o kitų elektrinių gamyba augo 11 proc.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 68 proc. mūsų šalies elektros energijos poreikio* buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas sumažėjo 5 proc. 12 proc. elektros importo į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 49 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 14 proc. buvo importuota per sieną su Latvija ir 25 proc. per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos smuko 34 proc. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 53 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, į Latviją - 47 proc.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 14 proc. pralaidumų Lenkijos kryptimi ir 64 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 100 proc. visą praėjusią savaitę.
