„Litgrid“ inovacijos bandymas padės didinti šalies energetinį saugumą

„Per artimiausius kelerius metus Lietuvoje išvysime elektros sektoriaus transformaciją: sinchronizuosimės su kontinentinės Europos tinklais, bus plėtojami jūrinio vėjo jėgainių projektai, daugės žemyninio vėjo parkų. Planuojama, kad iki 2030 m. apie pusė Lietuvoje suvartojamos elektros energijos bus pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Tokia energija sukurs ne tik papildomos vertės, nes turėsime didesnę nuosavą klimatui neutralią generaciją, bet ir iškels iššūkių mums kaip operatoriui, nes žalioji generacija yra nepastovi, o sistemos patikimumą visuomet turime išlaikyti aukštą. Todėl įrengėme ir sėkmingai ištestavome inovaciją – pilotinę bateriją arba prototipą ateities įrenginių, kurie bus naudojami tinkle. Bandymai parodė, kad baterija atliepia mūsų lūkesčius ir reikšmingai prisidės prie sistemos patikimumo ir saugumo didinimo“, – sako „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.

Pasak jo, siekiant ir toliau išlaikyti vienus aukščiausių Europoje sistemos patikimumo rodiklių, „Litgrid“ keturis mėnesius mokėsi valdyti sistemą su į ją integruota baterija, kuri geba ne tik sukaupti, bet ir momentiškai pateikti energiją į tinklą bei padėti valdyti dažnį.

Vilniaus transformatorių pastotėje (TP) sumontuota 1 MW galios ir 1 MWh talpos baterija yra pirmasis tokio tipo pilotinis įrenginys regione.

1 MW baterijos tiekėjas – energijos kaupimo technologijų bendrovė „Fluence“, įsteigta kompanijų „Siemens“ ir „AES“. Baterijos bandymai vyko pagal gamintojų ir „Litgrid“ parengtą bandymų programą. Bandymų metu baterija buvo prijungta prie Vilniaus TP 10 kV skirstyklos.

„Litgrid“ specialistai realiomis Lietuvos elektros energetikos sistemos veikimo sąlygomis išbandė baterijos galimybes atlikti daugiau nei dešimt skirtingų perdavimo tinklo funkcijų. Testų metu patikrinta galimybė vietoje ir per nuotolį valdyti baterijos galią, išbandytas jos efektyvumas, avarinės galios funkcija, dažnio valdymo funkcijos, sintetinės inercijos atsakas, įtampos valdymo funkcija, izoliuoto darbo veikimas energiją tiekiant Vilniaus TP savosioms reikmėms ir dar daug kitų.

„Visi suplanuoti bandymai pavyko. Kaip ir tikėtasi, 1 MW baterija gali prisidėti prie elektros sistemos parametrų valdymo. Labiausiai nustebino žaibiška baterijos reakcija – valdymo komandos apdorojimo laikas siekė 0,087 sekundės, o visiškas persijungimas iš įkrovimo į generavimą truko dar trumpiau – 0,07 sekundės. Tai iš esmės atitinka relinės apsaugos suveikimo laikus. Tokie parametrai nuteikia optimistiškai, kad ateityje elektros sistemos valdymas bus dar sklandesnis“, – sako „Litgrid“ Inovacijų vadovas Audrius Baranauskas.

1 MW baterija ir jai sukurta infrastruktūra toliau veiks elektros perdavimo sistemoje kaip integruota šios sistemos dalis, prisidedanti prie Vilniaus TP 10 kV skirstyklos įtampos valdymo ir užtikrinanti pastotės savųjų reikmių avarinį rezervą. Taip pat ji bus toliau naudojama tyrimams ir įgyvendinant kitus inovatyvius projektus.

Pilotinio 1 MW baterijos projekto įgyvendinimo metu buvo sudarytos baterijų prijungimo prie „Litgrid“ tinklo sąlygos bei suformuoti siūlymai techninėms specifikacijoms, kurių pagrindu nustatyti reikalavimai ir 200 MW elektros energijos kaupimo įrenginių sistemoms. Tikimasi, kad pilotinio projekto metu įgyta vertinga patirtis ir žinios pasitarnaus sklandžiam 200 MW elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos įgyvendinimui. 200 MW elektros kaupimo sistema yra neatsiejama sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais dalis.

200 MW elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos projektą įgyvendina „EPSO-G“ įmonių grupei priklausanti bendrovė „Energy Cells“, kuri iki 2022 metų pabaigos Lietuvoje keturiose vietose įrengs po 50 MW galios energijos kaupiklius. Vilniaus, Alytaus, Utenos ir Šiaulių pastotėse įrengta sistema tarnaus kaip greitas ir lankstus avarinis galios rezervas užtikrinant patikimą ir stabilų Lietuvos elektros energetikos sistemos darbą iki sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais arba izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo metu, o ateityje – pagelbės sparčiai augančių atsinaujinančių energijos šaltinių integracijai.