Kaip skelbiama bendrovės išplatintame pranešime žiniasklaidai, balandžio 17–23 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, išaugo 56 proc., nuo 42 Eur/MWh iki 66 Eur/MWh. Latvijoje ir Estijoje didmeninė elektros kaina siekė 65 Eur/MWh.
„Šeštadienį sėkmingai atlikome sistemos izoliuoto darbo bandymą. Dėl didelės saulės generacijos ir apribotų elektros prekybos pajėgumų vidurdienį susiformavo nulinė kaina, tačiau bendrai dėl bandymo reikšmingų kainų pokyčių nefiksavome, didmeninė elektros kaina Lietuvoje tą dieną buvo labai artima Latvijos bei Estijos kainoms.
Bandymo metu veikė beveik visos Lietuvos šiluminės elektrinės, todėl palyginti su savaite prieš tai, šiluminių elektrinių gamyba augo beveik dvigubai. Kitas reikšmingas įvykis – balandžio 20 dieną pasiektas naujas valandinis saulės generacijos rekordas – 380 MW. Artėjant vasarai ir prijungiant vis daugiau naujų saulės elektrinių, šie rekordai neabejotinai bus fiksuojami ir toliau“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Tuo metu elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę išliko toks pats kaip ir ankstesnę savaitę – 194 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 42 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 82 GWh elektros energijos – 16 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai gamyba siekė 70 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo jėgainės, tačiau jų generacija mažėjo 19 proc., nuo 36 GWh iki 29 GWh. Šiluminės elektrinės gamino 21 GWh – 71 proc. daugiau nei savaitę prieš tai, kai jų generacija siekė 12 GWh. Hidroelektrinių gamyba augo 44 proc., nuo 14 GWh iki 20 GWh. Saulės jėgainės per savaitę pagamino 31 proc. daugiau, jų gamyba išaugo nuo 7 GWh iki 9 GWh. Per savaitę vėjo jėgainės pagamino 36 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, hidroelektrinės – 24 proc., šiluminės elektrinės – 26 proc., saulės elektrinės – 11 proc., o kitos elektrinės – 4 proc.
Pažymima, kad 60 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas mažėjo 7 proc., nuo 186 GWh iki 173 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 38 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 60 proc. iš Latvijos, o likę 2 proc. buvo importuotas per sieną su Lenkija.
