„Rusija siekia padaryti įtaką sprendimams dėl Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais“, –rašoma pirmadienį viešai paskelbtame Valstybės saugumo departamento ir karinės žvalgybos grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
„Siekdama šio tikslo, Rusija bando įtraukti Baltijskajos AE (Karaliaučiuje – BNS) projektą į Baltijos šalių sinchronizacijos su Europos tinklais procesą. Ypač didelį dėmesį Rusija skiria lobistinei veiklai ES institucijose: organizuojami susitikimai su ES šalių diplomatais ir Europos Komisijos pareigūnais, dalyvaujama įvairiose ekspertų diskusijose“, – rašo žvalgybos institucijos.
Ataskaitoje rašoma, jog Rusija jau nuo 2014 metų pertvarko savo energetikos sistemą, kad ji galėtų veikti izoliuotai. Karaliaučiaus srityje pradėjo veikti dvi naujos elektrinės, rekonstruojami elektros tinklai, plečiama požeminė dujų saugykla, statomas suskystintųjų dujų terminalas. Šiuos projektus planuojama baigti iki 2020 metų – gerokai anksčiau nei Baltijos šalys ketina atsijungti nuo Rusijos kontroliuojamo elektros žiedo (BRELL).
Baltijos šalių ir Lenkijos vadovai galutinį sutarimą dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa per Lenkiją numato pasirašyti birželį.
Žvalgyba, be kita ko, teigia, jog Rusija yra suinteresuota susigrąžinti pozicijas Lietuvos dujų sektoriuje.
„Stiprėjant energijos išteklių tiekėjų konkurencijai, „Gazprom“, mėgindama išsaugoti savo pozicijas, bandys manipuliuoti Lietuvai tiekiamų dujų kaina, veikdama per lojalius prekybos dujomis tarpininkus, sudarydama jiems išskirtinai palankias sąlygas įsigyti dujų. Rusijos tarpininkų veikla gali būti pasinaudota, stiprinant Rusijos įtaką politiniams ir ekonominiams procesams Lietuvoje“, – rašoma ataskaitoje.
Joje taip pat pabrėžiama, jog Baltarusija tikisi eksportuoti Astravo AE pagamintą elektrą į ES, todėl, siekdama paramos projektui, kartu su „Rosatom“ vykdo aktyvią lobistinę veiklą kitose Europos šalyse ir ES institucijose.
Astravo AE statoma netoli sienos su Lietuva, apie 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuva nuolat kaltina Minską, kad jėgainė statoma nesaugiai, nesilaikant tarptautinių įsipareigojimų, ir ragina kaimynines šalis neįsileisti jos gaminamos elektros. Toks draudimas Lietuvoje įtvirtintas įstatymu.
Transporto sektoriuje Kremlius toliau siekia nukreipti Rusijos bei Baltarusijos krovinius iš Baltijos valstybių į Rusijos jūrų uostus, bei sumažinti geležinkelio krovinių tranzitą per Lietuvą, teigia žvalgyba.
„Nors diskriminaciniai Rusijos veiksmai tiesioginės įtakos Lietuvos transporto sektoriui neturėjo, jais yra manipuliuojama, siekiant paveikti regiono šalių tarpusavio santykius ir strateginių projektų įgyvendinimą“, – teigiama grėsmių vertinime.