“Ateityje vandenilio energetika gali pakeisti kastinio kuro energetiką. Atlikti tyrimai padėjo ne tik išsiaiškinti, kiek vandenilio energetika yra perspektyvesnė už vėjo bei saulės energetiką, bet ir įrodė, kad egzistuoja galimybės šiuos gamybos būdus apjungti į vieningą energetinę sistemą. Vandenilis, kol kas, yra numanomas kaip puikus kuras automobiliams, pakeisiantis greitai pasibaigsiančius naftos produktus, tačiau jis yra perspektyvus ir elektros gamybos plotmėje“ - aiškino bendrovės “Finjekta” direktorius Julius Laimutis Kvietkauskas.
Anot “Finjektos” vadovo, vandenilio energetika galėtų būti generuojama bet kurioje pasaulio šalyje, tereikėtų pirminių energijos šaltinių ir vandenilio gavybos technologijų. Šių technologijų panaudojimas Lietuvoje iš esmės prisidėtų prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės.
“Parengtoje studijoje pagrindžiama, kad šiandien Lietuvoje būtų tikslinga investuoti į vandenilio energetikos technologijas trimis nepriklausomomis kryptimis: tyrimus, siekiant sukurti naujas medžiagas ir sintezės technologijas, demonstracinius projektus susijusius su atsinaujinančių energijos šaltinių integracija su vandenilio energetikos technologijomis ir į vandenilio energetikos technologijų integraciją su biokuro technologijomis“, - apie numatomas investicijas pasakojo J.L.Kvietkauskas.
Dalį įvykdyto projekto, kurio vertė 136 tūkstančiai litų, finansavo UAB "Finjekta", dalį kompensavo Lietuvos verslo paramos agentūra iš Europos Sąjungos fondų lėšų. Projekto pradžia praeitų metų liepą, pabaiga šių metų kovą.
Šiuo metu Lietuvoje vandenilio energetikos tyrimais užsiima net kelios mokslo institucijos - Lietuvos energetikos institutas (vandenilio laboratorija), Vilniaus Universiteto Fizikos fakulteto mokslininkai, Kauno technologijos universiteto mokslininkai, Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai. Kol kas Lietuvoje nėra nė vieno realiai veikiančio panašaus pobūdžio modulio.
