aA
Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) statomą 150 mln. eurų vertės Kauno kogeneracinę jėgainę (KKJ) projekto valdymo klausimais už 1 mln. eurų konsultuoja be konkurso parinkti jos akcininkai – valstybės valdoma energetikos grupė „Lietuvos energija“ ir Suomijos kapitalo bendrovė „Fortum Heat Lietuva“.
Kauno kogeneracinė jėgainė / Lietuvos energija
© Bendrovės archyvas

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovė teigia, kad, preliminariu vertinimu, kyla klausimų dėl tokios pirkimo schemos. Kai kurie BNS kalbinti ekspertai bei su energetikos projektais dirbę specialistai sako, jog neskelbiamą pirkimą gali lemti įvairios aplinkybės.

Lietuvos energija“ BNS pranešė, kad jėgainė tokiu būdu pasitelkė projekto valdymo komandą.

„KKJ neturi savo projekto valdymo komandos, projektą įgyvendina akcininkų „Lietuvos energijos“ ir „Fortum Heat Lietuvos“ sudaryta projekto komanda, kurioje yra įvairių sričių ekspertų: energetikos, IT, projektų valdymo, teisės, viešųjų pirkimų“, – BNS komentavo grupė.

Pernai spalį pasirašytos sutartys numato, kad konsultavimo paslaugos bus teikiamos iki šių metų spalio.

Centriniame viešųjų pirkimų portale (CVPP) nurodoma, jog pirkimas vyko be išankstinio skelbimo. „Lietuvos energija“ aiškina, kad šiuo atveju reikalingos specializuotos žinios, patirtis, be to, tik akcininkai disponuoja projektui reikalinga konfidencialia informacija.

„Skelbimas apie pirkimą, kuomet žinoma, jog vien tik bendrovės akcininkai gali suteikti nurodytas paslaugas, būtų savitikslis, nesukeltų didesnės konkurencijos rinkoje ar geresnių pirkimo rezultatų bei galimai apsunkintų projekto įgyvendinimą dėl nekvalifikuotų ir nekompetentingų tiekėjų pasiūlytų paslaugų“, – nurodo įmonė portale cvpp.eviesiejipirkimai.lt.

Grupė BNS nurodė, kad ekspertai iš šalies projekto konsultuoti negalėtų dėl informacijos apsaugos. Be to, „Lietuvos energija“ ir „Fortum Heat Lietuva“ akcininkų sutartyje yra numatę pareigą suteikti žinias ir kompetencijas KKJ projektui.

„Lietuvos energija“ konsultuoja projektą už 435,6 tūkst. eurų, o „Fortum Heat Lietuva“ – už 653,4 tūkst. eurų (su PVM). Lėšos numatytos KKJ akcininkų patvirtintame bendrovės veiklos biudžete.

VPT direktorė: keisti dalykai, reikės kalbėtis

Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė teigia, kad situacija kelia abejonių, todėl VPT ketina kalbėtis su „Lietuvos energija“ ir jos antrine bendrove Verslo aptarnavimo centras (VAC).

„Reikia pirmiausia kalbėtis su „Lietuvos energijos“ Verslo aptarnavimo centru, kaip jie visa tai strategavo ir bandyti suprasti logiką ir žiūrėti, ar tikrai nėra įstatymų pažeidimų. Tai kalbėsimės, o paskui jau darysime sprendimus, ar vertinti tuos sandorius, ar ne. Kol kas yra labai keisti dalykai“, – BNS sakė D. Vilytė.

Jos teigimu, reikėtų analizuoti, pavyzdžiui, kiek iš tiesų pagrįstas argumentas dėl konfidencialumo.

„Šiek tiek panašus yra iškreiptas atvirkštinis vidaus sandoris, „dukros“ perka iš „motinų“. Kaip žinoma, valstybės valdomų įmonių vidaus sandoriai yra uždrausti. Tai čia pasirinktas toks, apeinant įstatymą turbūt, ieškomas būdas ir pasirinktos neskelbiamos derybos. Matyt, reikia įvertinti tos konfidencialumo sutarties, kiek ten yra aplinkybių, kur tas konfidencialumas, kad tikrai negalima skelbti. Bet pats sandoris keliantis abejonių“, – komentavo VPT vadovė.

„Pačioje „Lietuvos energijos“ grupėje yra gana uždara cirkuliavimo paslauga – perkama iš savų (...) Aišku, kelia klausimų, kodėl pasirinkta tokia strategija. Bet, matyt, ištakų reikėtų ieškoti holdingo kūrimo metu, kai buvo galvojama, strateguojama“, – pridūrė D. Vilytė.

Ekspertai: modelių gali būti įvairių

Su tarptautiniais energetikos projektais susipažinęs pavardės nenorėjęs viešinti ekspertas BNS teigė, kad projekto valdymo modelių gali būti įvairių, ir, priklausomai nuo aplinkybių, konkursai gali būti neskelbiami.

„Pasirinktas projekto valdymo modelis, mano supratimu, galimas įvairus. (...) Dažniausias modelis, kad būtent valdymo, koordinavimo darbus atlieka arba pats operatorius (...), arba turi tam dedikuotas įmones, bet tiktai dažniausiai tuo atveju, kai tarptautinis projektas – tarp dviejų ar trijų šalių. O kad viso projekto valdymui kažką trečią imtų – bent jau nesu susidūręs su tokiais atvejais (...)“, – BNS sakė ekspertas.

Jo žiniomis, elektros jungties su Švedija „NordBalt“ atveju, tokių sprendimų, kai neskelbti konkursai, nebuvo. O elektros jungties su Lenkija „LitPol Link“ atveju buvo įsteigta bendra perdavimo operatorių įmonė.

Ekspertas pabrėžė, kad KKJ atvejo nekomentuos, nes jo aplinkybių nežino.

Viešosios įstaigos Viešųjų pirkimų agentūra direktorius Rytis Maliukevičius teigia, kad įstatyme numatyta išimčių, kada neskelbiamas pirkimas, tačiau tokius sprendimus reikia pagrįsti. Viešųjų pirkimų ekspertas pabrėžė negalintis vertinti šios konkrečios situacijos, nes nėra su ja susipažinęs.

„Viešųjų pirkimų įstatymas numato išimčių, kada pirkimo galima neskelbti dėl techninių ar kažkokių priežasčių, tik konkretus (tiekėjas – BNS) gali suteikti tą paslaugą. Bet žiūrima, ar realybėje tai atitinka situaciją, tą išimtį. Viskas priklauso nuo pagrindimo“, – BNS sakė R. Maliukevičius.

Kita vertus, jis teigė, kad ir VPT vertinimai kartais taip pat gali būti subjektyvūs.

„Nes jeigu aš, pavyzdžiui, dirbu labai specifinėje sferoje ir galbūt geriau žinau visus savo sferos niuansus ir pasakau: mano argumentai yra tokie ir tokie ir niekas kitas tikrai negali man suteikti tokios paslaugos. Tai VPT pasakymas, kad šitų argumentų trūksta, irgi gali būti neobjektyvus. Bet situacija tokia, kad čia viską sprendžia VPT: jeigu nesutinka tie pirkėjai (...), jie gali skųsti sprendimus teismui“, – sakė R. Maliukevičius.

„Lietuvos energija“: Vilniaus ir Kauno projektų valdymas skiriasi

„Lietuvos energija“ teigia, kad Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių projektai skiriasi, nes pirmasis įgyvendinamas su ES parama ir jo rizikas valdo rangovai, o projekto valdymu užsiima bendrovės komanda.

„Ją sudaro inžinerijos, aplinkosaugos, finansų, teisės ir kiti specialistai. Dalis šios komandos atėjo iš kitų grupės įmonių, dalį ekspertų pritraukėme iš išorės, vykdant viešas atrankas. Vilniaus ir Kauno atvejai skiriasi dėl kitokios projektų specifikos. Vilniaus projektas įgyvendinamas FIDIC rangos sutartimi, taip vadinamu principu „iki rakto“, kai Europos Sąjungos lėšomis įgyvendinamų projektų esminės rizikos yra perkeliamos rangovams“, – komentare BNS teigė grupė.

Pasak jos, Kaune yra partneris, turintis didelę patirtį panašiuose projektuose – „Fortum Heat Lietuva“ – ir naudojamas Skandinavijoje paplitęs EPCm principas, kai projektas įgyvendinamas pasirašant daug rangos sutarčių, jo rizikas prisiima projekto vystytojas, o dalis užsakovo funkcijų perkeliama EPCm konsultantui.

„Lietuvos energija“ iki šių metų pabaigos planuoja baigti jėgainių statybą, jas „užkurti“ numatoma 2020 metų sausį, o komercinė jų veikla turėtų prasidėti 2020 metų gegužę.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
2.6667
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavrovas apie „Nord Stream 2“: begėdiškas JAV kišimasis kelia grėsmę (9)

Jungtinių Valstijų bandymai paveikti dujotiekio projekto „ Nord Stream 2 “ realizaciją yra...

Lukašenka: AE statyba atsieis ne 10 mlrd., o tik 7 mlrd. dolerių (39)

Baltarusijos atominės elektrinės statyba gali atsieiti apie 7 mlrd. dolerių, o ne 10 mlrd., kaip...

„Orlen“ vertina galimybes statyti vėjo jėgaines Baltijos jūroje (2)

Didžiausio Lenkijos naftos koncerno „ Orlen “ bendrovė „Baltic Power“ ketina statyti vėjo...

Lenkijos premjeras: pirkti rusiškas dujas yra tas pats, kas pirkti ginklus iš Putino (116)

Vizito Niujorke metu Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis sukritikavo Vokietijos ir Rusijos...

Rusija uždraudė naftos eksportą į Ukrainą (49)

Rusijos vyriausybė uždraudė į Ukrainą eksportuoti naftą ir naftos produktus, praneša šalies...

Top naujienos

Girto kūdikio atvejis parodė Lietuvos realybę: su tokia motina turėjo dirbti speciali komanda (75)

Daugelį lietuvių sukrėtė Klaipėdos atvejis , kai gimė visiškai girtas kūdikis. Primename, kad...

Po Zelenskio ir Porošenkos akistatos – griežtas verdiktas (374)

Komikas, galintis tapti naujuoju Ukrainos prezidentu, penktadienį pažadėjo išardyti senąją...

„Vilmorus“: pasikeitė prezidentinių lenktynių lyderis (1948)

Konservatorių kandidatė prezidento rinkimuose Ingrida Šimonytė pakilo į pirmąją reitingų...

Kreipėsi į paspirtukų vairuotojus: žinoti KET neužtenka, kai kurios taisyklės – nerašytos (13)

Spūsčių išvengti ir ekologiškai keliauti gyventojai vis dažniau kaip alternatyvią transporto...

Parduotuvių darbo laikas per Velykas: kai kurios visai nedirbs (60)

Šiemet ne visi prekybos centrai per šventes lauks pirkėjų. Vis dėlto, nors pirmąją šv. Velykų...

Sergėjus Maslobojevas vedė antrojo vaikelio besilaukiančią mylimąją (40)

Šeštadienį, balandžio 20 dieną, kovotojas Sergejus Maslobojevas sumainė aukso žiedus su...

Su nuteistaisiais beveik pusę gyvenimo dirbanti moteris: įkišę koją į šią sistemą, pamatėme daugybę baisių dalykų (15)

Buvusių kalinių integracija į visuomenę – ilgas, sudėtingas, daug pastangų reikalaujantis,...

Atkeliauja nauja šilumos banga: jausimės lyg vasarą (23)

„DELFI diena“ laidoje apsilankiusi sinoptikė Vida Ralienė tikino, kad sulauksime tik vienos...

Bandomieji gyvūnai: kam juos naudoja Lietuvos mokslininkai? (7)

„Jūs matote pelę, o mes matome priemonę išgydyti vėžį“, – atėjus pokalbio pas Vilniaus...