Bendrovės pranešime rašoma, kad grupės strategiją atitinkantys įsigijimai išplečia ir diversifikuoja veiklą, didins grupės vertę bei valstybei mokamus dividendus.

„Viena iš „Lietuvos energijos“ strateginių krypčių yra gamybos plėtra ir diversifikavimas. Natūralu, kad, vertindami esamą aplinką ir ateities perspektyvas, pasirinkome vėjo energetiką kaip vieną iš plėtros krypčių. Analizuodami rinką, šalia plėtros projektų svarstėme ir galimybes įsigyti jau veikiančius vėjo elektrinių parkus. Džiaugiamės, kad atlikus rinkos apklausą ir identifikavus galimybes, pavyko sėkmingai įsigyti du vėjo parkus. Tai ne tik pirmieji „Lietuvos energijos“ vėjo pajėgumai, bet ir investicija už Lietuvos ribų – Estijoje. Baltijos ir Šiaurės šalių energijos rinką matome kaip vieną, todėl ir toliau tęsime plėtrą regione. „Lietuvos energijos“ plėtros planai vėjo energetikoje neapsiriboja šiais dviem sandoriais – vertinsime ir kitus galimus įsigyti objektus, taip pat galimybes patiems plėtoti vėjo elektrinių parkus“, – teigia „Lietuvos energijos“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius dr. Dalius Misiūnas.

Dalius Misiūnas

Planuojama, kad „Lietuvos energijos“ valdomi vėjo elektrinių parkai per metus galės pagaminti apie 136 tūkstančius megavatvalandžių (MWh) elektros energijos – toks kiekis prilygtų Klaipėdos miesto gyventojų metiniam poreikiui.

Įsigyta Lietuvos bendrovė „Eurakras“ valdo 24 MW galios 8 vėjo jėgainių parką Geišių ir Rotulių II kaimuose, Jurbarko rajone. „Lietuvos energija“ įsigijo 75 proc. šios bendrovės akcijų iš UAB „Renagro“ ir investicijų bendrovės „BaltCap“. Vėjo jėgaines šiam parkui pagamino Vokietijos įmonė „Nordex“, kiekvienos elektrinės įrengtoji galia siekia po 3 MW, bokšto aukštis – 120 metrų, o rotoriaus skersmuo – 117 m. Šis vėjo jėgainių parkas yra visiškai naujas – statybos užbaigimo aktas ir leidimas elektros energijos gamybai išduoti 2015 m. gruodžio pabaigoje.

„Eurakro“ vėjo elektrinių parkas yra laimėjęs elektros energijos gamybos skatinimo kvotą –– Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos organizuotame skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, vykusiame 2013 m. vasario 22 d. Vėjo elektrinių parke pagaminta elektros energija 12 metų bus superkama už 71 EUR/MWh tarifą.

„Tai yra pirmasis „BaltCap“ valdomo fondo „Lithuania SME Fund“, įsteigto JEREMIE iniciatyvos rėmuose, išėjimas iš projekto užbaigus investavimo periodą. Sėkmingą šio energetikos infrastruktūros projekto plėtrą ir vertės realizavimą lėmė bendras stiprios koinvestuotojų ir vadovų komandos darbas. Tikimės įgytą patirtį pritaikyti ir kitose infrastruktūros investicijose Baltijos regione“, – pažymėjo „BaltCap“ asocijuotasis direktorius Šarūnas Stepukonis.

Kita įsigyta estų bendrovė „Tuulueenergia“ valdo 18,3 MW galios 6 vėjo jėgainių parką Mali ir Tamba vietovėse, Estijoje. 100 proc. bendrovės akcijų „Lietuvos energija“ įsigijo iš „BaltCap“ ir smulkiųjų akcininkų. Visas šešias vėjo jėgaines pagamino Vokietijos įmonė „Enercon“, kiekvienos jėgainės įrengtoji galia yra po 3 MW, bokšto aukštis – 99 metrai, o rotoriaus skersmuo – 101 m. Šis vėjo elektrinių parkas pradėjo veikti 2015 m. pradžioje.

„Tuulueenergia“ vėjo elektrinių parkas įrengtas pasinaudojant dviejų tipų parama: dalis parko įrengta pasinaudojant investicine parama, o kitai daliai užtikrintas skatinamasis tarifas, kuris Estijoje mokamas 12 metų nuo parko eksploatacijos pradžios (prie elektros energijos rinkos kainos mokama fiksuota 53,7 Eur/MWh priemoka).

„Mali ir Tamba turi vienas palankiausių vėjo sąlygų Estijoje. Geros sąlygos kartu su tinkamos technologijos pasirinkimu užtikrino, kad vėjo jėgainių parkas praėjusiais metais turėjo geriausią efektyvumo rodiklį Estijoje. „BaltCap“ įvykdė savo tikslą išvystyti vėjo jėgainių parką ir džiaugiasi galėdama perduoti parko valdymą ilgalaikiam strateginiam investuotojui“, – pažymėjo „BaltCap“ investicijų direktorius Kristjan Kalda.

Sandorių akcijų kaina – 28 mln. eurų

„Bendra dviejų sandorių akcijų kaina siekia 28 mln. eurų, įvertinus įmonių finansines skolas, įmonių vertės ir EBITDA daugiklis (EV/EBITDA) svyruoja tarp 9 ir 10 kartų. Šiuos sandorius didžiąja dalimi finansavome skolintomis lėšomis, nes tai leidžia itin palankios skolinimosi sąlygos bei tvarus „Lietuvos energijos“ balansas. Tik dešimtadalis sandorio vertės finansuota nuosavomis lėšomis. Tai padidins šios investicijos nuosavo kapitalo grąžą, kuri, numatoma, viršys „Lietuvos energijos“ strategijoje numatytus 9 proc.“, – teigia Darius Kašauskas, „Lietuvos energijos“ Finansų ir iždo direktorius.

Šie du vėjo elektrinių parkų įsigijimo sandoriai „Lietuvos energijos“ pelną prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) kasmet padidins daugiau kaip 8 mln. EUR. Įsigijimai nesumažins grupės finansinio pajėgumo ir galimybių investuoti į kitus strateginius projektus – ateityje papildomi pinigų srautai šias galimybes netgi sustiprins.

„Sandoriai prisideda prie grupės nuosavo ir skolinto kapitalo struktūros optimizavimo. Taip įdarbiname sukauptą kapitalą ir didiname grąžą akcininkui“, – sako D. Kašauskas.

Vėjo elektrinių rinka koncentruota

Bendra Baltijos šalių vėjo energetikos rinka, įvertinus išvystytus ir dabar plėtojamus projektus, sudaro apie 860 MW galios vėjo elektrinių. „Lietuvos energija“, įsigijusi du vėjo elektrinių parkus, užims iki 5 proc. šios rinkos. Lietuvos vėjo energetikos rinka yra gana koncentruota – didžiausi 5 vėjo elektrinių parkų valdytojai užima apie tris ketvirtadalius rinkos. Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 310 MW galios vėjo elektrinių.

Vėjo elektrinių parkų savininkus apsvarstyti galimybes parduoti valdomą infrastruktūrą „Lietuvos energija“ pakvietė dar 2015 m. rugpjūčio 5 d. Pirmajame investicijų etape grupė planuoja įsigyti bent 50 MW galios vėjo elektrinių ir jų parkų, tai sudarytų apie 10 proc. jau veikiančių ir dar vystomų Lietuvos vėjo elektrinių parkų rinkos. „Lietuvos energiją“ domina ne mažesnės nei 1 MW galios elektrinės, kurios statytos naudojant visiškai naujus įrenginius, tuo užtikrinant, kad buvo ar yra naudojamasi geriausia prieinama technologija.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (8)