aA
Kainų komisijai patvirtinus mažesnę paramą „Lietuvos energijos gamybos“ (LEG) valdomai Lietuvos elektrinei už strateginį rezervą 2018 metais, LEG teigia iš šios paslaugos patirsianti nuostolių. Nuomonės dėl mažesnės paramos išsiskyrė ir Kainų komisijoje – sprendimas dėl finansavimo priimtas vieno balso persvara, o kai kurie analitikai pažymi, kad energetikos sektoriuje reikėtų vengti į trumpą laikotarpį orientuotų sprendimų.
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Mažiausi kaštai vartotojams tapo našta įmonei

Vyriausybei lapkritį patvirtinus 212 megavatų strateginio rezervo poreikį 2018 metams, kurį užtikrins LEG valdoma Lietuvos elektrinė, įmonei skirta 26,909 mln. eurų viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšų, tačiau atmetus įmonės šiemet grąžintiną sumą (4,45 mln. eurų), galutinė VIAP suma sieks 22,459 mln. eurų – 34,5 proc. mažiau nei pernai (34,308 mln. eurų).

Be to, šiemet LEG gaus 29,3 mln. eurų už tretinį rezervą – taip pat kiek mažiau nei pernai (32 mln. eurų). Šį rezervą, kurį šiemet teiks 9-as blokas, užsako elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“.
Bendrai už tretinį ir strateginį rezervą bendrovė šiemet gaus 51,8 mln. eurų (pernai – 66,3 mln. eurų). Kainų komisija nesutiko padengti 6,4 mln. eurų bendrų infrastruktūros ir netiesioginės veiklos sąnaudų – jas patiria visi blokai.

Vyriausybė taip pat nustatė, jog strateginį rezervą užtikrins Lietuvos elektrinės 7-as ir 8-as elektrinės blokai. Tačiau sumažinus rezervo poreikį, o kartu ir finansavimą, LEG nusprendė, kad 7-as blokas bus užkonservuotas, o rezervą užtikrins naujesnis – 8-as blokas.

Tačiau kitąmet atliekant Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymą, gaminti elektrą turi būti pasirengę visi trys Elektrėnų jėgainės blokai – 7-as, 8-as ir 9-as, teigia Energetikos ministerija ir „Litgrid“.
Pasak LEG vadovės Eglės Čiužaitės, šiemet įmonė turės teikti strateginio rezervo paslaugą, tačiau kaštai, susiję su 7-u bloku, nebus padengiami pajamomis.

„Tokią situaciją vertiname neigiamai (...) Priėmus sprendimą nuo 2018 metų sausio 1 dienos nutraukti 7-o bloko eksploataciją, blokas bus konservuojamas tokiu būdu, kad, esant būtinybei ir gavus Energetikos ministerijos arba „Litgrid“ nurodymą, per ne ilgesnį nei trijų parų laikotarpį bloką vėl būtų galima pradėti eksploatuoti“, – teigė E. Čiužaitė.

Kainų komisijos pirmininkė Inga Žilienė teigia, kad komisija įvertino mažiausių kaštų principą – vartotojai neturi mokėti daugiau, negu reikia VIAP teikimui.

Inga Žilienė
Inga Žilienė
© DELFI / Tomas Vinickas

„VIAP yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga ir tai yra visų vartotojų sumokami pinigai. Vyriausybė „Lietuvos energijos gamybai“ nustatė tam tikrą apimtį viešųjų interesų paslaugų ir mes sąnaudas įvertinome būtent pagal tas nustatytas apimtis. Daugiau nustatyti mes irgi neturime nei teisinių galimybių, nei teisinio pagrindo. Iš tiesų, suskaičiavome tiek sąnaudų, kiek reikėtų išlaikyti būtent šitų paslaugų teikimą“, – sakė I. Žilienė.

Pasak I. Žilienės, komisijos nuomone, finansavimas yra pakankamas įmonei užtikrinti visų blokų veikimą ateityje.

„Įmonė (LEG – BNS), aišku, akcentuoja, kad jai nepakaks lėšų, tačiau mūsų turimais duomenimis, įmonė turės pakankamai tiek apyvartinių lėšų, pelno marža yra įskaičiuota tiek į VIAP biudžetą, tiek į sisteminių paslaugų kainą. Taip kad ten tikrai yra nemaži pinigai ir, mūsų nuomone, įmonė tikrai galės vykdyti visus savo įsipareigojimus tiek perdavimo sistemos operatoriui („Litgrid“ – BNS), tiek ir žiūrint į ateitį“, – sakė I. Žilienė.

Komisijos narys Darius Biekša balsavo prieš strateginio rezervo finansavimo LEG sumažinimą, jis po balsavimo išsakė atskirąją nuomonę. Pasak D. Biekšos, šiuo atveju nukrypta nuo reguliavimo principų, įtvirtinant kryžminį subsidijavimą.

„Posėdžio metu išsakyta nuostata, kad „įmonė turi pinigų likutį ar sutaupė, ar kitos veiklos įmonei generuoja papildomas pajamas, tai galite pasidengti“. Taip, jeigu taip žiūrėtume, įmonė ar įmonių grupė greičiausiai gali pasidengti atsirasiančius kaštus „paploninant“ dividendų srautą į biudžetą ar pristabdant kitas investicijas. Bet tai, mano nuomone, yra nukrypimas nuo reguliavimo principų, atvirai įtvirtinant kryžminį subsidijavimą“, – sakė D. Biekša.

Energetikos viceministras Egidijus Purlys pažymėjo, kad „Litgrid“ kartu su mokslininkais apskaičiavo, jog strateginio rezervo poreikis 2018 metams yra 212 MW. Pasak jo, Kainų komisija, remdamasi Vyriausybės sprendimu, patvirtino tokį 2018 metų VIAP lėšų poreikį LEG, kuris yra būtinas išlaikyti 212 MW prieinamą galią, padengtų visas operacines LEG sąnaudas, taip pat garantuotų protingumo kriterijų atitinkančią pelno maržą.

Lietuvos elektrinei skiriamą paramą vadina pavojinga tendencija
© DELFI / Tomas Vinickas

LEG vadovė E. Čiužaitė sako, kad kitos LEG paslaugos turėtų būti pelningos, todėl įmonė neturėtų pristigti lėšų strateginio rezervo užtikrinimui.

„Bendrovei negresia finansinės problemos, tame tarpe mokumo problemos, dėl to, jog strateginio rezervo paslaugos, ją vertinant atskirai, grynasis rezultatas bus neigiamas (...) Kita vertus, tokia situacija, kai bendrovė išlaiko dalį infrastruktūros, kuri nėra finansuojama, nėra normali verslo praktika“, – sakė E. Čiužaitė.

Atskiroji nuomonė: kaštų nukėlimas ydingas

Pasak Kainų komisijos pirmininkės I. Žilienės, jeigu valdžia priimtų naujus sprendimus, kitąmet LEG galėtų būti skiriamas kitoks finansavimas, kompensuojant ir 2018 metų sąnaudas.

„Priėmėme protokoliniu sprendimu, kad jeigu ar Vyriausybė, ar Energetikos ministerija, ar sistemos perdavimo operatorius („Litgrid“ – BNS) priimtų atitinkamus sprendimus dėl 2019 metų galios poreikio, komisija šitas sąnaudas įvertintų, tai yra, įvertintų 2018 metų patirtas sąnaudas (...) Įmonės (LEG – BNS) vieni iš argumentų buvo, kad visų blokų reikės 2019 metais, kad galėtų būti atliekami bandymai izoliuotu režimu“, – aiškino I. Žilienė.

Atskirąją nuomonę išsakęs D. Biekša suabejojo, ar reikia nukelti kaštus ateičiai, anot jo, tai – pavojinga tendencija.

„Iš turimos informacijos jau dabar žinome, kad 2019 metais vykdant tinklų bandymus „salos režimu“ 7-o ir 8-o blokų pajėgumų reikės, tad išeina, kad bandymo metais už 7-o bloko eksploataciją sumokėsime kaip už dvejus metus? Dabar protokolinis sprendimas teigia, kad jeigu 2019 metais bus aktyvuojamos 7-o bloko galios, tai šių metų nepadengti bendrastotiniai kaštai turėtų būti kompensuojami. Atsitinka taip, kad reguliatorius pirmą kartą realiai pradeda permetinėti kaštus į ateitį. Tai ypač pavojinga tendencija“, – komentavo D. Biekša.

Jo nuomone, komisija turėtų užimti aiškią, ilgalaikę reguliacinę poziciją. Be to, žadant už 2018 metus kompensuoti 2019 metais, tai gali reikšti, kad LEG reikalavimai dėl sąnaudų pagrįsti.

Viceministras E. Purlys pabrėžia, kad vartotojai už elektros tiekimo paslaugą turi mokėti tiek, kiek ji kainuoja, ir tai turi sudaryti kuo mažesnę jų pajamų dalį. Kita vertus, pasak jo, kartu privaloma užtikrinti teisingą ir pagrįstą atlyginimą už teikiamas paslaugas. Viceministro teigimu, tai garantuoja Kainų komisijos sprendimai, kuriais yra nustatomos vienų ar kitų įmonių leidžiamos pajamos. Jos ne tik turi padengti būtinąsias sąnaudas, bet ir garantuoja pagrįstą pelną.

Lietuvos elektrinei skiriamą paramą vadina pavojinga tendencija
© DELFI / Kiril Čachovskij
Valstybės įmonėms siunčiamas prieštaringas signalas
SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas pastebi daugėja „susikirtimų“ tarp Energetikos ministerijos, Kainų komisijos ir atskirų „Lietuvos energijos“ įmonių. Jo teigimu, turėtų būti laikomasi aiškios metodikos, kiek pelno turi uždirbti įmonės, o sąnaudos turi būti padengiamos.
„Dabar kažkur dingsta tas metodinis reikalavimas, kad įmonės turi uždirbti pagal nustatytą metodiką tam tikrą pelną. (...) Jeigu politikai nustato, kad šiuo metu strateginį rezervą gali užtikrinti tik Lietuvos elektrinė, tai turi būti pagal galiojančias metodikas kaina nustatoma ir turi būti padengiamos visos sąnaudos“, – BNS teigė T. Povilauskas.
Savo ruožtu D. Biekša teigė, kad svarbu apsispręsti dėl valstybės įmonėms keliamų tikslų, priešingu atveju toms įmonėms siunčiami prieštaringi signalai. Tačiau jis patikslino, kad nėra už išskirtinių sąlygų tokioms įmonėms sudarymą.
„Tai turbūt pirmas mano interviu, kuriame aiškinu, kodėl balsavau prieš. Jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad mes turime turėti monopolininką kaip valstybinę įmonę ir į ją pumpuoti „steroidus“, kad jis automatiškai kurtų vertę per monopoliją. Dar kartą sakau, kad per monopoliją to daryti negalima, paslaugų pirkimai visų pirma turi būti skaidrūs ir pagrįsti konkuravimu. Ten, kur konkurencijos šiuo momentu nėra ir vis dar veikia monopolija, vis tiek turi būti formuojami ilgalaikiai signalai rinkai, tokie kaip ilgalaikiai galios aukcionai ir taip toliau“, – aiškino D. Biekša.

Energetikai reikia ilgalaikio planavimo

Pasak SEB vyriausiojo analitiko T. Povilausko, nėra gera praktika, kai sprendimai dėl finansavimo nustatomi trumpam laikotarpiui.

„Energetikos dalykuose norisi kuo ilgesnių planų, stabilumo. (...) Jeigu laikome save solidžia, gerbiančia reglamentus ir sutartis valstybe, tai turėtų būti ilgesnis mąstymo laikotarpis. Neturi valstybinė įmonė būti tuo, per kurio balansus mes žaidžiame: na, įmonė turi pinigų, tai ji gali šiek tiek padirbti į minusą, o po to grąžinsime – šiek tiek nerimtai atrodo“, – kalbėjo T. Povilauskas.

Tadas Povilauskas
Tadas Povilauskas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

D. Biekša taip pat ragina orientuotis į ilgalaikį planavimą energetikos sektoriuje. Jis siūlo atsižvelgti į regiono ministrų gruodį pasiektą sprendimą, kad šių metų birželį turėtų būti pasiektas galutinis sutarimas dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa.

„Baikime žaisti su energetiniu planavimu: susitarėme (gruodį – BNS) dėl sinchronizavimo – tai didžiulė politinė pergalė – po metų mes turime atlikti izoliuoto darbo bandymus. Tam reikia veikiančių galių, o mes vos ne demontuojame didelį gabalą (7-ą bloką – BNS). Tokius procesus mes privalome vertinti kompleksiškai. (...) Taip, labai paprasta ištraukti mažiausių kaštų argumentą, jis visada veikia, politikai visada palaikys. (...) Labai pavojinga, kai energetikoje pradedame mąstyti vienerių metų ilgumo laikotarpiais, tai iš esmės vengtina“, – argumentavo D. Biekša.

T. Povilauskas neatmetė galimybės, kad ir strateginiam rezervui galėtų būti rengiami aukcionai, tačiau šiuo metu, be Lietuvos elektrinės, jam užtikrinti nėra pakankamų pajėgumų.

„Šiuo metu, suprantu, kad nėra, kas užtikrina. Kadangi taip yra, tą privalo užtikrinti Lietuvos elektrinė. Jeigu ateityje bus konkurencija, tuomet natūralu, kad jei yra perteklius žaidėjų, kurie gali pasiūlyti rezervą, – tuomet aišku, – tik aukcionas. Jeigu visi žaidėjai atitinka kvalifikacijas, yra patikimi, turi būti aukcionas. Tokiu atveju buitiniai vartotojai mokėtų mažiau pinigų ir būtų geriau vartotojams. Šiuo atveju, kas dengia strateginį rezervą, tai Lietuvos gyventojai, vartotojai“, – svarsto T. Povilauskas.

Viceministras E. Purlys teigia, kad sprendimai gali būti priimti per artimiausius metus.

Sinchronizavimui būtinas tinkamas pasiruošimas, dėl to ministerija Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projekte jau įtraukė siūlymus, kad strateginio rezervo užtikrinimą galėtų pakeisti ilgalaikiai aukcionai galios rinkos pagrindu.

„Naujas elektrines pasistatę gamintojai ar kitas paslaugas (elektros kaupimo ar paklausos valdymo) teikiantys subjektai sudarytų ilgalaikes rezervų užtikrinimo paslaugas ir atitinkamai gautų pajamas už šių paslaugų teikimą. Tokia sistema galėtų atsirasti per artimiausius metus“, – teigė E. Purlys.

LEG patvirtino, kad sausio 1 dieną Elektrėnų jėgainės 7-o blokas sustabdytas ir pradėti jo konservavimo darbai, kurie turėtų būti baigti sausio 19 dieną.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Skelbiamas staigus atšalimas: perspėja, kad Vilnius absoliučiai nepasiruošęs papildyta 17:32 (146)

Vilniaus šilumos tinklai ( VŠT ) primena, kad pastatų valdytojai ir administratoriai kasmet iki...

„Kauno energija“ vartotojams grąžins 15 mln. eurų (45)

Centralizuotai šilumą Kaune tiekiančios bendrovės „ Kauno energija “ nepagrįstai gautas 14,6...

Seime – sprendimas dėl atliekų deginimo jėgainių ateities (7)

Seimas balsuos, ar leisti Vyriausybei pakeisti sprendimus dėl Vilniuje ir Kaune jau pradėtų statyti...

Kainų komisija spręs dėl nepagrįstai gautų „Gerų dujų“ pajamų (2)

Kainų komisija ketvirtadienį spręs dėl gamtines dujas verslui tiekiančios Vilniaus bendrovės...

Mokslininkai: Lietuvai būtina vietinių elektros pajėgumų plėtra (25)

Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros energetikos sistemų katedros mokslininkai...

Top naujienos

Baltiškos Ženios atostogos. Europietiškiausią Europą atrado Estijoje: čia trūksta tik pinigų (4)

Iš visko, ką mačiau, ši Europa – pati europietiškiausia. Džiugių spalvų identiški mediniai...

Kita ažiotažo dėl miškų pusė: kirsti daugiau skatina elementarus ekonomikos dėsnis (63)

Šiemet maždaug 20 proc. pakilusi medienos kaina privačių miškų savininkus ragina galąsti...

Pirmasis kardinolas iš Lietuvos: vos 27 metų sulaukęs įtakingo LDK eretiko sūnus (19)

Katalikiška Lietuva skaičiuoja jau daugiau nei 630 metų istoriją. Iki šiol vieną...

Paskelbtos „iPhone Xs“ kainos lietuviams: nepakaks net dviejų vidutinių atlyginimų (159)

„Telia“ šiandien pradeda naujųjų „Apple“ flagmanų „ iPhone Xs “ ir „ iPhone Xs Max...

Orai: karštis neatslūgs (19)

Aukšta šiluma dar laikysis ir penktadienį, tik nuo šeštadienio į Lietuvą ateis tikrai...

Šokėjas apie būnant 7-erių neva patirtą Jacksono seksualinę prievartą: nebuvo nakties, kuri būtų praėjusi be jo tvirkinimo (18)

Wade‘as Robsonas plačiau pasakoja apie savo teiginius, kad Michaelas Jacksonas seksualiai jį...

Buvęs Estijos premjeras: apie savo šalį, kaip ir apie šeimą, blogai nekalbame (95)

Estiją krečia vienas didžiausių Europos istorijoje pinigų plovimo skandalų. Kaip galėjo Putino...

Sostinėje atsidarė restoranas, kuris įkandamas ne kiekvienam: šampanas čia kainuoja net 1490 eurų (487)

Vilniuje duris atvėrė naujas restoranas „Nineteen18”, kurio pavadinimas skirtas paminėti...

Skandalingas žvaigždės dūris „Vilkams“ į nugarą – šansas Valančiūnui tapti NBA čempionu? (36)

Didžiausias Minesotos „Timberwolves“ klubo sirgalių košmaras tapo realybe. Prieš kiek daugiau...

Gydytoja: mitas, kad yra žmonių, kurie negali numesti svorio (74)

Gyvename keistų paradoksų laikais: kone visi užsikrėtę svorio metimo virusu, bet medikai...