„Nord Pool“ biržoje Lietuvos, Latvijos ir Estijos kainų zonose rytdienos sandorių (angl. day-ahead) vidutinė valandos kaina sekmadieniui (14–16 valandomis) siekia nuo minus 92 iki minus 8 centų už megavatvalandę (arba -0,092/-0,008 cento už kilovatvalandę).
Vis dėlto kaina sekmadienį šokteli ir iki 12 centų už kWh, tad paros vidurkis siekia 4,3 cento už kWh.
Infografikas – balandžio 30 dienos elektros kaina:
Energetikos ekspertas Martynas Nagevičius yra sakęs „Delfi“, kad neigiamos kainos paprastai atsiranda tada, kai rinkoje yra įrenginių, kurie net esant labai žemoms kainoms neišjungia gamybos, – dažniausiai tai būna branduolinės arba anglies elektrinės. Gamintojams labiau apsimoka susimokėti, negu sustabdyti elektrinę.
M. Nagevičiaus teigimu, neigiamos kainos nereiškia, kad patiems elektros vartotojams bus sumokama už elektros naudojimą, tačiau tai jiems vis tiek naudinga.
„Jeigu yra neigiamos kainos, kiek įmanoma, reikia perkelti elektros vartojimą būtent į tą momentą: reiškia, jeigu turi elektromobilį, tai krautis jį ne bet kada‟, – yra komentavęs Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas M. Nagevičius.
Neigiamos kainos sekmadienį bus ne tik Baltijos šalyse, bet ir Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje.
Balandžio vidutinė didmeninė mėnesio kaina Lietuvoje siekia 6,73 cento už kWh. Pigiau elektra kainavo 2021 metų gegužę – 5,04 cento už kWh.
Pastaruoju metu Lietuvoje dažnoki atvejai, kai kainos svyruoja apie nulį centų, tarkime, balandžio 22 dieną net tris valandas iš eilės elektros kaina buvo 0,0 cento už kWh.
O neigiama kaina Lietuvoje pastarąjį kartą fiksuota prieš keturis mėnesius, praėjusių metų gruodžio 31 dieną, tuomet elektros kaina krito iki -0,004 cento už kWh.
Kainų su minuso ženklu Baltijos regione būta ir anksčiau. 2021 metų balandžio 5 dieną (per Velykas) Baltijos šalyse elektra kainavo -0,14 cento už kWh. 2020 metų liepos 6 dieną Baltijos šalyse buvo -0,009 cento už kWh valandinė kaina.
