Pagrindinė Europos Komisijos žinutė

„Pirmiausia, EK siūlo, ką būtų galima padaryti dėl energetikos kainų tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu. Viena iš pagrindinių žinučių – pradėti diskusijas su šalimis narėmis dėl bendro dujų pirkimo, nes matėme, kad vakcinų bendras pirkimas pasiteisino, su dujomis būtų galima naudoti labai panašią strategiją, kadangi mes matome, kad infrastruktūra yra, tačiau ji nebuvo panaudota, ji nebuvo užpildyta. Yra tik minimalus užpildymas, dujų saugyklų ES. Galima galbūt sakyti, kad jų trūksta, galima kalbėti apie jų plėtrą, bet esminė šiandien žinutė, kad jos nebuvo panaudotos pakankamai. Manome, kad siūlant tą bendrą pirkimą iš anksto galima galbūt buvo netgi išvengti šios situacijos. Tai buvo viena iš pagrindinių žinių.

Taip pat kalbant apie veiksmus trumpuoju laikotarpiu šalims narėms bus siūloma peržiūrėti jų vadinamuosius mokesčius, dedamąsias energetikos kainas, ieškoti, kur būtų galima sumažinti. Vienas iš galimų sprendimų taip pat būtų aplinkos taršos leidimų surinktų pinigų panaudojimas, ypatingai kompensavimui tiems, kurie skursta labiausiai, kurie yra už energetinio skurdo ribos. Tai EK ir komunikuoja, kad tos lėšos galėtų būti panaudojamos. Vienas iš siūlymų taip pat yra sąskaitų išskaidymas, ką, beje, Lietuva pasirinko kaip vieną iš kelių, kad žmonėms būtų išskaidomos sąskaitos, ypatingai šaltojo laikotarpio sąskaitas į ilgesnį laiką“, – Delfi laidoje sakė V. Sinkevičius.

Paklausus, ką apie išmokas mano EK, V. Sinkevičius tikino, kad Komisija tam tikrai neprieštarauja.

„Tai yra vienas iš EK įtrauktų punktų: šalys narės jau tai daro. Galima paminėti vaučerinę sistemą, vienkartine išmokas, todėl Komisija tam tikrai neprieštarauja. EK pats pagrindinis motyvas to įsitraukimo turbūt buvo koordinuoti šalių narius veiksmus ir neiškreipti tos vieningos rinkos“, – kalbėjo pašnekovas.

Anot jo, Lietuvai pirmiausia reikėtų kuo efektyviau įsisavinti Europos Sąjungos skirtas lėšas.

„Manau, kad vienas iš dalykų jau žiūrint į ilgą laiką, Lietuva turėtų efektyviai panaudoti pirmiausia lėšas, skirtas namų renovacijai iš „Next Generation EU“. Tai yra vienas iš dalykų, kur būtų efektyviai panaudojama energija. Antra, mažinti priklausomybę ir didinti energetinį miksą, vėlgi panaudojant Europos Sąjungos lėšas, kalbant apie atsinaujinančios energetikos projektų plėtrą“, – Delfi sako V. Sinkevičius.

Ragina vengti skubių sprendimų

Laidoje taip pat pasiteirauta, ko Lietuva galėtų imtis, kovodama su elektros kainų kilimu.

„Manau, kad svarbiausia užtikrinti, kad žmonės energetiniame skurde būtų patenkinti, kad būtų atsižvelgta į jų poreikius ir sąskaitas, kad jie nebūtų nustumiami į dar didesnį skurdą. Reikėtų vengti staigių sprendimų miestuose.

Mačiau, kad Vilnius svarsto draudimus apie kietojo kuro naudojimą, kas yra turbūt sveikintina, bet to negalima daryti prieš pat šildymo sezoną, ypatingai esant tokiam neapibrėžtumui rinkoje, kai gyventojai greičiausia yra užsipirkę to kietojo kuro ir čia atvirkščiai galbūt per kitus metus reikėtų ieškoti būdų pakeisti jų katilus mažiau taršesniais.

Manau, kad reikėtų vengti sprendimų, kurie galėtų iššaukti neigiamų reakcijų. Šiaip priemonės, kurios dabar svarstomos, dauguma jų atitinka EK rekomendacijas“, – Delfi laidoje sakė V. Sinkevičius.

Pristatė veiksmus

Primename, kad EK trečiadienį pristatė ilgojo ir trumpojo laikotarpio veiksmus, kaip ES šalims narėms padėti susidoroti su neadekvačiu energetikos kainų šuoliu.

Gamtines dujas eksportuoja ir JAV, tačiau, anot V. Sinkevičiaus, iš esmės visos jų parduodamos dujos tenka Kinijos rinkai ir nepaisant tarp jų kylančių įtampų, padėtis artimiausiu metu tikriausiai nesikeis.

„Signalų, kad JAV ketintų perorientuoti savo dujų eksporto srautus, neturime, todėl ir planuodami savo veiksmus negalime vadovautis nepagrįstais lūkesčiais. Reikia suprasti, kad Kinijoje taip pat yra didelis dujų trūkumas, todėl aš neabejoju, kad ši šalies dės dideles pastangas ir mokės reikiamą kainą, kad tuos dujų srautus iš JAV išlaikytų ir įsipareigojimai būtų įgyvendinti“, – taip kiek anksčiau BNS sakė eurokomisaras.

Jo teigimu, kalbant apie tolesnę ateitį didelis dėmesys turėtų būti skiriamas atsinaujinančių energetikos išteklių plėtrai.

„Atsinaujinantys energetikos šaltiniai pasiteisina, (...) jų plėtra yra reikalinga. Taip pat reikia toliau didinti naudojamos energijos efektyvumą, čia didelis akcentas bus dedamas pastatų renovacijai (...). Komisija taip pat siūlys didinti dujų rezervų laikymo pajėgumus, kad susiklosčius panašioms situacijoms šalys narės galėtų juos naudoti ir įsigyti pigesnių dujų“, – tvirtino V. Sinkevičius.

Tuo metu siekiant amortizuoti energijos išteklių brangimą trumpuoju laikotarpiu, Komisija bendrijos narėms visų pirma siūlys žiūrėti į mokestinę kainos dedamąją, taip pat panaudoti ATL lėšas paramai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.

„Iš ATL sistemos surenkami mokesčiai galėtų būti perskirstomi ir panaudojami paremti už energetinio skurdo ribos esantiems žmonėms, kuriems bus labai sudėtinga šaltuoju laikotarpiu. Tai Lietuvai yra be galo svarbu, nes Lietuva gerokai peržengia Europos Sąjungos energetinio skurdo vidurkį“, – pabrėžė V. Sinkevičius.

Europos Komisija

Tuo metu ATL skaičiaus didinimas taip atpiginant energijos gamybą labiau taršiose jėgainėse, pasak V. Sinkevičiaus, keltų papildomų iššūkių.

„Tai yra toks užburtas ratas, reikalaujantis didelio atsargumo. Dabar kai trūksta dujų prasideda naudojimas tos pačios anglies ir tie patys ATL didina iš anglies gaminamos šilumos kainą (...). Komisijos čia ir yra įsitraukimas dėl to, kad neiškreipti tos vieningos rinkos, nes dabar šalys narės pradėjo taikyti individualias priemones, dalis kurių gali tą rinką iškreipti“, – aiškino V. Sinkevičius.

„Todėl Komisija ir ieško sprendimų, kurie būtų ir efektyvūs, ir leistų išsaugoti tai, kas jau yra pasiekta“, – pridūrė jis.

Anot eurokomisaro, nors Komisija siūlo svarstyti dėl papildomų investicijų į gamtinių dujų infrastruktūrą, tai nereiškia atsitraukimo nuo Žaliojo kurso.

„Šiaip ar taip dujos jau yra pripažintos kai tranzitinis iškastinis kuras įgyvendinant dekarbonizuotos ekonomikos iki 2050 metų tikslus. Yra 2040-2045 metai, kai turėtų baigtis dujų naudojimas Europos Sąjungoje, tačiau iki to dar reikia prieiti ir akivaizdu, kad tų pajėgumų ir infrastruktūros dar reikės“, – teigė V. Sinkevičius.

Gamtinių dujų paklausa Europoje šiemet išaugo, nes atšaukiant dėl koronaviruso įvestus apribojimus ekonomika sparčiai auga, o energijos iš atsinaujinančių išteklių tiekimas sumažėjo.

Pasak kritikų, Rusija sąmoningai nedidina tiekimo, kad darytų spaudimą Europai, siekdama sudaryti daugiau ilgalaikių sutarčių bei prieštaringai vertinamo gamtinių dujų dujotiekio „Nord Stream 2“ sertifikavimo. Tuo metu Rusijos pareigūnai tvirtina, jog tiekėjai vykdo savo įsipareigojimus pagal su Europos pirkėjais sudarytas sutartis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (103)