Liepą Latvijoje pradėjusi veikti dujų birža sulaukė vos vieno bandomojo pirkimo, kai įsigyta 1 megavatvalandė dujų. Tačiau rugpjūtį parduota 27,7 tūkst., o per dvi rugsėjo savaites - 23,7 tūkst. MWh dujų.
Anot laikinojo „Get Baltic“ vadovo Gintaro Buzkio, Latvijos bendrovės jau susikūrė strategiją, kaip elgtis biržoje, tad ir prekyba suaktyvėjo.
„Prekiauja sistemoje įmonės ir žmonės, tai reiškia, kad įmonės turi turėti sutartis, įgyvendinti reikalavimus ir nusistatyti strategiją, kiek jie perka ar parduoda ir už kokias sumas. Kaip reaguoja, jeigu keičiasi situacija rinkoje bei kas tą daro. (...) Prekyba biržoje reikalauja tam tikrų žinių“, - BNS sakė G. Buzkys.
Tuo metu Estijos biržoje liepą sudaryti trys sandoriai - iš viso parduota 145 MWh dujų, tuo metu nei rugpjūtį, nei rugsėjį sandorių neįvyko. Anot G. Buzkio, viena vertus, Estijos įmonės gali prekiauti Lietuvos ir Latvijos prekybos aikštelėse, kita vertus, šalies dujų rinka yra mažiausia, todėl ir dalyvių yra mažiausiai.
„Tai, kad Estijos biržos aikštelėje nėra sandorių, nereiškia, kad rinkos dalyviai nėra aktyvūs. Jie turi galimybę teikti pavedimus į Lietuvos ir Latvijos prekybos aikšteles, bet iš principo tie skirtumai priklauso nuo rinkos dalyvių aktyvumo, o šiuo metu dar nėra aktyvių įmonių, prekiaujančių Estijos aikštelėje. Natūralu, kad pačioje Estijoje, kaip mažiausioje rinkoje, ir dalyvių yra mažai“, - teigė G. Buzkys.
Lietuvos rugpjūtį parduota 94,6 tūkst. MWh, o per pirmas dvi rugsėjo savaites - 60,9 tūkst. MWh dujų. Pernai parduota atitinkamai 3,45 tūkst. ir 12,87 tūkst. MWh.
„Get Baltic“ rugpjūčio apžvalgoje nurodoma, kad Lietuvoje vidutinė biržos dujų kaina siekė 16,9 euro už MWh, Latvijoje - 17,23 euro. Estijos duomenų nėra, kadangi prekyba šioje šalyje rugpjūtį nevyko. Bendras Baltijos šalių dujų indeksas siekė 16,93 euro.
Biržoje šiuo metu registruoti 67 dalyviai, iš kurių 10 - aktyvūs.
Lietuvos „Amber Grid“, Latvijos „Connexus Baltic Grid“ ir Estijos „Elering“ šiemet įdiegė netiesioginio perdavimo pajėgumų paskirstymo modelį. Tai reiškia, kad rinkos dalyviams norint užsisakyti trumpalaikius pajėgumus, nebereikia kreiptis į visų šalių operatorius - tai nuo liepos galima padaryti per „Get Baltic“.
Baltijos šalys siekia nuo 2020 metų sukurti bendrą dujų rinką, kurioje pasieniuose neliktų dujų įleidimo-išleidimo taškų, kurie prekiaujant tarp šalių padidina dujų kainą dėl papildomų mokesčių.