Pavyzdžiui, vidutinį atlyginimą „į rankas“ - 1,673 tūkst. lito - uždirbantis žmogus už energetinius išteklius kitąmet galėtų mokėti po 251 litą, kai šiemet jam tenka pakloti po 233 litus.

„Problema yra energetikos išteklių prieinamumas, pavyzdžiui, benzino – už kiek turi pinigų, už tiek važiuoji, elektros taip pat naudoji pagal išteklius, o centralizuotas šilumos tiekimas iki šiol nėra individualiai reguliuojamas ir Lietuvoje žmonėms tenka jam išleisti bene daugiausiai Europoje.

Manau, kad ateityje tokia priklausomybė tik pablogės - šią žiemą, jeigu nepasiseks ir bus šalta, išlaidų energetiniams ištekliams dalis padidės stipriai, nes didžiuosiuose miestuose yra padaryta labai mažai pažangos, tiek tvarkant daugiabučius, tiek atsisakant gamtinių dujų, kurios lemia kainų augimą“, - sako Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas ir Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedros docentas Valdas Lukoševičius.

Statistikos departamento duomenimis, šiemet namų ūkiai vidutiniškai 13,9 proc. savo pajamų išleidžia mokėdami už būstą, vandenį, elektrą, dujas, kurą, kai pernai ši dali sudarė 12,9 proc., o 2010 m. - 12,1 proc.

„Tikėtina, kad jau šį rudenį Lietuvos gyventojų išlaidos būstui, vandeniui, elektrai ir dujoms sudarys apie 15 procentų visų jų išlaidų – trim procentiniais punktais daugiau nei 2006 metais. Tam daugiausiai įtakos turės brangstantis centralizuotas šildymas, 22 proc. padidinta dujų kaina namų ūkiams, bei pamažu didėjanti būsto nuomos kaina.

Apskritai, Lietuvoje vien elektrai, dujoms ir šildymui skiriamų išlaidų dalis siekia 9,8 proc., o ES vidurkis – 6,4 procento. Tikėtina, kad ši dalis artėjantį šildymo sezoną (Lietuvoje - DELFI) jau viršys 10 proc. ir bus didžiausia nuo 2003 metų. Kuo mažiau yra išsivysčiusi šalis ir mažesnės jos gyventojų pajamos, tuo didesnė pajamų dalis yra skiriama būsto aptarnavimui, maistui ir kitoms būtiniausioms išlaidoms, o galimybės įsigyti laisvalaikio ir kultūros prekes bei paslaugas būna labai ribotos“, - prognozuoja “Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Atgal į 2003 m.

Apie 15 proc. savo pajamų energetiniams ištekliams gyventojai išleisdavo 2002-2003 m., tačiau jau 2004 m. ši išlaidų dalis sumažėjo iki 13,7 proc., o 2005 m. - jau iki 12,4 proc. Nuo to laiko gyventojų išlaidos kurui, elektrai, dujoms nuosekliai augo, nepaisant smuktelėjimo 2010 m.
„Iš tiesų išlaidos skiriamos būstui, vandeniui, elektrai ir dujoms praėjusį dešimtmetį nemažėjo. Tiesiog sparčiai augant gyventojų pajamoms ir bendroms išlaidoms, būsto išlaidų dalis bendrame vartojimo krepšelyje pamažu traukėsi.

Nuo 2003 metų sparčiai augo atlyginimai, socialinės išmokos, bei kreditavimo apimtys, todėl gyventojai turėjo vis daugiau lėšų kurias galėjo nukreipti ne pirmojo būtinumo prekėms – poilsiui ir kultūrai, kelionėms, namų ūkio daiktams. Tol, kol pajamos ir bendros išlaidos augo sparčiau nei būsto aptarnavimo kaina, išlaidų būstui dalis bendrajame vartojimo krepšelyje nuolat mažėjo.

Ši tendencija pasikeitė pastaraisiais metais – kadangi pajamos augo žymiai lėčiau, o tuo pačiu metu brango nafta, dujos bei elektra, vidutiniam namų ūkiui didesnę pajamų dalį tenka skirti būtent šioms prekėms ir paslaugoms. Dėl to kai kurie namų ūkiai turi atsisakyti kitų išlaidų ir mažiau lėšų skirti poilsiui, laisvalaikiui ar kitoms ne pirmojo būtinumo prekėms“, - pastebi N. Mačiulis.

Gitanas Nausėda
„Namų ūkiams teks patiems ieškoti būdų prisitaikyti prie šildymo ir degalų kainų didėjimo. Ten, kur tai techniškai įmanoma, bus mėginama taupyti vartojant mažiau šilumos, tuo tarpu taupymas degalų sąskaita, platesnis naudojimasis viešuoju transportu - alternatyva, kuri prieinama visiems“, - sako SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Anot jo, šiuo metu Lietuva patiria blogėjančių užsienio prekybos sąlygų, reiškinį, tai yra importuojamos prekės brangsta sparčiau nei Lietuvoje pagaminti produktai, o ekonomikos literatūroje išaiškinta, jog didinti atlyginimus, pensijas, kitas socialines išmokas importo brangimui
kompensuoti yra netikslinga, nes žmonių gyvenimo tai nepagerina, o tik paspartina infliaciją, ypač, jei brangių energetinių išteklių nėra kuo pakeisti.

„Jeigu to neketinama daryti (didinti atlyginimų ir išmokų - DELFI), namų ūkiui liks 30-40 Lt per mėnesį mažesnė pajamų dalis kitoms prekėms ir paslaugoms pirkti. Veikiausiai smūgį patirs vadinamojo antrojo arba trečiojo būtinumo prekes parduodantys mažmeninės prekybos sektoriai, kurie pastaruoju sparčiai stojosi ant kojų ir įspūdingai augo, pvz., prekyba drabužiais ir avalyne. Nepamirškime ir to, kad šildymas ir degalai yra sudėtinė verslo įmonių sąnaudų dalis.

Taigi poveikis ekonomikai - vienareikšmiškai neigiamas. Vis dėlto numatomas kainų pokytis nėra tokio masto, kad iš karto įstumtų mus į naują krizę. Veikiau jį vadinčiau ūkio atsigavimą apsunkinančiu veiksniu“, - dėsto G. Nausėda.

Lietuva tarp kaimynų atrodo prasčiausiai

Tačiau V. Lukoševičius primena, jog Lietuva pagal sunaudojamiems energijos ištekliams skiriamą pajamų dalį kol kas atrodo prasčiausiai tarp kaimynių.

„Lietuvos gyventojai, pagal išlaidų energetiniams ištekliams procentą atrodo prasčiausiai tarp Europos Sąjungos šalių, nes lenkai degina daug anglių, estai pereina prie biokuro, latviai gauna nuolaidų dujoms, kiti gyvena šiltesniame klimate. O pas mus ir žiemos šaltos, ir namai prasti, ir brangiausią kurą naudojame“, - apgailestauja jis.

Nerijus Mačiulis
Anot N. Mačiulio, šilumos ir dujų kaina per artimiausius dvejus metus neturėtų sumažėti.

„Šių kainų didėjimo tendenciją galėtų pakeisti tik atsiradęs alternatyvus dujų tiekimo šaltinis, pavyzdžiui, po suskystintų dujų terminalo statybos pabaigos, arba padidėjęs šilumos ūkių efektyvumas. Todėl realiausia galimybė sumažinti būsto šildymo išlaidas išlieka renovacija“, - mano jis.

N. Mačiulis tikisi, jog tendencijos naftos rinkoje likusią šių metų dalį neturės didelės įtakos būsimoms išlaidoms, nes dujų kaina buitiniams vartotojams šiemet jau buvo žymiai padidinta.

„Dar didesnį degalų ir importuojamų dujų kainų šuolį, o tuo pačiu ir poreikį didinti kainas vartotojams, galėtų sukelti nebent rimti geopolitiniai šokai, pavyzdžiui karas tarp Irano ir Izraelio, sutrikdysiantys naftos pasiūlą. Tačiau pastaruoju metu naftos kaina stabilizavosi, o euras pabrango JAV dolerio atžvilgiu, todėl šešių mėnesių vidutinė naftos kaina, nuo kurios priklauso ir importuojamų Lietuvos dujų kaina, jau pradėjo mažėti ir ši tendencija turėtų išlikti. Dėl šios priežasties nereikėtų tikėtis ir tolimesnio kuro brangimo, o diskusijos apie 6 litus už litrą benzino atrodo nerimtai“, - sako N. Mačiulis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (412)