Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) aukšto lygio grupė, kurioje yra trijų Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos Komisijos atstovai, pritarė techniniam sinchronizavimo scenarijui, kurį parengė Lenkijos energetikos instituto Gdansko mokslininkai.
Sprendimas reiškia, kad galutinai apsispręsta dėl sinchronizavimo scenarijaus, baigtos kelerius metus trukusios diskusijos. Pasak Vyriausybės, tai esminis žingsnis, norint formaliai pradėti Baltijos šalių energetikos sistemos prijungimą prie Europos tinklų.
„Glaudžiai bendradarbiaudami visais lygiais ir nepamesdami iš akių ilgalaikės perspektyvos, kryptingai siekiame pagrindinio tikslo – sustiprinti savo energetinės nepriklausomybės pamatus ir energetiškai tapti pilnaverčiais Europos Sąjungos nariais“, – pranešime teigė premjeras Saulius Skvernelis.
Pagal patvirtintą scenarijų sinchronizavimas vyks per jau veikiančią „LitPol Link“ jungtį ir naują jūrinį kabelį tarp Lietuvos ir Lenkijos, bei hidroelektrinėse trijose Baltijos šalyse įrengus sinchroninius kompensatorius.
Lenkijos mokslininkai nustatė, kad toks scenarijus yra technologiškai patikimas ir ekonomiškai naudingiausias. Jis užtikrins stabilų ir patikimą elektros sistemų darbą bei nenutrūkstamą elektros tiekimą Baltijos šalių vartotojams.
Penktadienio sprendimas leidžia Lenkijos ir Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriams iki rugsėjo 21 dienos pateikti bendrą paraišką Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijai (ENTSO-E) dėl kontinentinės Europos elektros sistemos sinchroninės zonos išplėtimo. Jos sprendimo tikimasi maždaug po metų.
Vėliau, iki spalio 11 dienos, „Litgrid“, AST ir „Elering“ pateiks bendrą paraišką CEF (angl. Connecting Europe Facility) dėl projekto pirmojo etapo finansavimo – 432 mln. eurų.
Įvertinus papildomus techninius sprendinius – kompensatorių įrengimą bei kitus darbus, projekto vertė siektų apie 1,4 mlrd. eurų. Tikimasi, kad Europos Sąjunga skirs 75 proc. lėšų.
Sinchronizavimo projektą numatyta baigti 2025 metais.
Ž. Vaičiūnas: tai svarbiausias sprendimas per pastarąjį dešimtmetį
Po reikšmingo Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) aukšto lygio grupės susitikimo ir jame priimto sprendimo pritarti techniniam Baltijos šalių sinchronizacijos scenarijui, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas Eltai sakė, kad tai buvo svarbiausias sprendimas per pastarąjį dešimtmetį.
„Vertinčiau tai kaip patį reikšmingiausią sprendimą per pastaruosius 10 ir net daugiau metų, pradedant principinio politinio sprendimo priėmimu 2007 metais, kai buvo sutarta eiti sinchronizacijos keliu, ir Baltijos šalių premjerai sutarė, kad turime integruotis į europinę sistemą.
Šiandien yra tas lūžio taškas, kuris leidžia teigti, kad ne tik turime politinį pritarimą tam, bet ir turime pasirinkę konkrečią sinchronizacijos kryptį bei scenarijų“, - Eltai sakė energetikos ministras.
Ž. Vaičiūno teigimu, jis tai vertina kaip praktinę regioninio solidarumo išraišką.
„Baltijos šalių ir Lenkijos bendradarbiavimas yra viena iš sėkmės istorijų, kuri leidžia tikėtis, kad šis projektas bus įgyvendintas laiku, kaip ir buvo numatyta, iki 2025 metų“, - sakė Ž. Vaičiūnas.
ELTA primena, kad penktadienį Briuselyje pritarta techniniam Baltijos šalių sinchronizacijos scenarijui, kas uždegė žalią šviesą Lenkijos ir Baltijos šalių sistemų operatoriams teikti paraišką dėl Europinės kontinentinės elektros tinklų zonos išplėtimo.
Tai esminis žingsnis, norint formaliai pradėti Baltijos šalių elektros energetikos sistemos prijungimo prie Europos kontinentinių tinklų procesą.
BEMIP aukšto lygio grupės atstovai penktadienį pritarė, kad Baltijos šalių elektros energetikos sistema su Europos kontinentiniais tinklais bus sinchronizuota per jau veikiančią „LitPol Link“ jungtį ir naują jūrinį kabelį tarp Lietuvos ir Lenkijos, įrengiant papildomus sinchroninius kompensatorius. Tai reiškia, kad galutinai apsispręsta dėl sinchronizacijos scenarijaus ir baigtos kelerius metus trukusios diskusijos.
Lenkijos Energetikos instituto Gdansko tyrimo grupės mokslininkai atlikę būtinas studijas nustatė, kad toks sinchronizacijos scenarijus yra technologiškai patikimas ir ekonomiškai naudingiausias. Jis užtikrins stabilų ir patikimą elektros sistemų darbą bei nenutrūkstamą elektros energijos tiekimą Baltijos šalių vartotojams.
Pektadieninis sprendimas atveria kelią Lenkijos perdavimo sistemos operatoriui kartu su Baltijos šalių kolegomis iki rugsėjo 21 dienos pateikti bendrą paraišką Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijai (ENTSO-E) dėl kontinentinės Europos elektros sistemos sinchroninės zonos išplėtimo.
Siekiant užsitikrinti finansavimą sinchronizacijai būtinų projektų įgyvendinimui, spalio 11 d. Baltijos šalys turi pateikti bendrą paraišką Europos infrastruktūros tinklų priemonei. Tikimasi, kad Europos Sąjunga skirs ne mažiau nei tris ketvirtadalius sinchronizacijai reikalingų lėšų.
Baltijos šalių elektros sistema iki šiol veikia sinchroniniu režimu sovietiniame BRELL žiede ir yra valdoma iš Maskvos.