Lietuva šių metų birželį ketina pateikti savo vertinimą dėl dujotiekio "Nord Stream" (Šiaurės srautas) projekto, tačiau ji tegalės tikėtis, kad į jos nuomonę bus atsižvelgta. Valstybė pasiūlė Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijai dalyvauti dujotiekio tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinime. Aplinkos ministerijos Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėjas Vitalijus Auglys BNS teigė, kad kovo 9 dieną Lietuvoje bus pradėtos oficialios konsultacijos dėl dujotiekio poveikio aplinkai. Birželį šalis pateiks savo vertinimą valstybėms, per kurių teritorinius ar ekonominius vandenis eis dujotiekio trasa, tačiau Lietuvos, kitų Baltijos šalių bei Lenkijos šalių nuomonės tebus konsultacinio pobūdžio.
© Scanpix
"Lietuva pareikš poziciją ir galės tikėtis, kad į jos nuomonę bus atsižvelgta", - teigė V.Auglys.

Projektą vykdantis konsorciumas "Nord Stream" vasarį baigė ekologinę dujotiekio projekto poveikio aplinkai (pagal JT EEK Espo konvenciją) ataskaitą.

Ataskaita kovo mėnesį bus pateikta svarstyti šalių, per kurių teritorinius ar ekonominius vandenis eis dujotiekio trasa - Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos, taip pat poveikį patirsiančių šalių - Lietuvos, Latvijos, Estijos bei Lenkijos - visuomenėms.

V.Auglys teigė, kad ataskaitą ministerija jau gavo, tačiau dar nėra gavusi oficicialų šių šalių institucijų raštų dėl konsultacijų - jų tikimasi sulaukti iki pirmadienio. Į svarstymus, koks galėtų būti dujotiekio poveikis aplinkai, bus siekiama įtraukti kuo daugiau institucijų bei visuomenę, ministerija ketina surengti viešas konsultacijas.

Siekiant gauti kuo daugiau ekspertų išvadų, pasak V.Auglio, dalyvauti vertinime pasiūlyta ir Baltijos jūros aplinkos apsaugos - vadinamajai Helsinkio - komisijai.

Ketvirtadienį vykusiame metiniame Helsinkio komisijos posėdyje Lietuvos delegacijos vadovė Agnė Kniežaitė teigė, jog Helsinkio komisijos dalyvavimas konsultacijose dėl "Nord Stream" dujotiekio būtų tikslingas, atsižvelgiant į Baltijos jūros ekosistemos jautrumą, "Nord Stream" dujotiekio projekto mastą ir galimą šios veiklos neigiamą poveikį Baltijos jūrai.

Lietuvos delegacija pasiūlė į projekto vertinimą įtraukti ekspertus, kurie nagrinėtų "Nord Stream" projekto poveikio aplinkai vertinimo dokumentus.

Helsinkio komisija yra pripažinusi, kad dėl geografinių, klimatinių ir okeanografinių ypatumų Baltijos jūra yra labai jautri ūkinės veiklos poveikiui.

Projektui "Nord Stream" įgyvendinti būtina gauti penkių šalių - Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos, per kurių teritorinius vandenis dujotiekis bus tiesiamas, sutikimą. Taip pat būtina informuoti Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją, nes šioms šalis Baltijos dugnu eisiantis dujotiekis taip pat turės įtakos.

Lenkija, Suomija, Švedija ir Baltijos šalys tvirtina, kad dujotiekis gali teršti Baltijos jūrą.

1200 kilometrų ilgio dujotiekis "Nord Stream" sujungs Rusijos Baltijos pakrantę netoli Vyborgo su Vokietijos Baltijos pakrante netoli Greifsvaldo. Pirmajame etape numatoma nutiesti vamzdį, kurio pralaidumas bus 27,5 mlrd. kubinių metrų per metus.

Antrajame etape numatoma dvigubai padidinti dujotiekio pralaidumą iki maždaug 55 mlrd. kubinių metrų.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Elektros energijos kainos didėjo visame regione

Praėjusią savaitę, sausio 8-14 dienomis, visose „ Nord Pool “ biržos prekybos zonose kainos...

Sugedus „NordBalt“, neveikia ir Kruonio HAE agregatas (50)

Neveikiant elektros jungčiai „ NordBalt “, antradienį sugedo ir avarinį rezervą tiekiančios...

Vaičiūnas: Astravo AE ataskaita neįrodo esminio dalyko (34)

Baltarusijos atlikti netoli Lietuvos sienos statomos Astravo atominės elektrinės (AE) streso testai...

Lietuvos ekspertai: Astravo AE neatitinka šiuolaikinių saugos standartų (69)

Netoli sienos su Lietuva statoma Astravo atominė elektrinė (AE) neatitinka šiuolaikinių saugos...

Tatena neatliks Lietuvos prašyto tyrimo dėl radioaktyviųjų medžiagų nutekėjimo papildyta  (45)

Tarptautinė atominės energijos agentūra (Tatena) neketina atlikti Lietuvos prašyto tyrimo dėl...

Top naujienos

Skaičiuoklė: paskaičiuokite, kiek pensijos gausite pagal naują tvarką (52)

Nuo sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas....

Pranašauja pieno krizę: kaip keisis kainos (395)

Pieno žaliavos kainoms drastiškai pajudėjus žemyn, pradėta nuogąstauti, kad tai gali būti...

Planas, kaip sustabdyti emigraciją: kai atmetė, išvyko dar pusė milijono (449)

Nors turėjome realią galimybę sustabdyti emigraciją prieš išsiplečiant jos mastams, ją...

Naujausi reitingai: „valstiečiai“ susigrąžino lyderio pozicijas (548)

Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pagal populiarumą nežymiai aplenkė...

Įprastai atrodantis namas slėpė šiurpią paslaptį: kaimynai nė neįtarė, kas ten vyko (2)

Šis niekuo neišsiskiriantis namas Pietų Kalifornijoje iš pirmo žvilgsnio atrodo toks, kaip ir...

Jau prasidėjo: bitkoinas per parą neteko ketvirtadalio savo vertės (5)

Bitkoino kursas naktį į trečiadienį buvo nusileidęs į žemiausią nuo gruodžio pradžios lygį,...

Pergalė prieš „Žalgirį“ sugrąžino vokiečiams pasitikėjimą, žiniasklaidą nustebino „minusinis“ Udrihas

Kauno „Žalgiris“ Eurolygos antrajame rate pralaimėjo jau antras rungtynes iš trejų žaistų....

Į Vokietiją Kristina išvyko nemokėdama kalbos: Lietuva – nedraugiškas kraštas saviems alga – bent 4 tūkst. eurų (66)

Lietuvė Kristina Korsakė , nemokėdama vokiečių kalbos, iš Lietuvos išvyko prieš aštuonerius...

Tillersonas įspėja dėl karinių veiksmų prieš Šiaurės Korėją (82)

Jungtinės Valstijos įspėjo Šiaurės Korėją, kad atsisakymas vesti derybas galėtų iššaukti...