Lietuvos energetinės priklausomybės rodiklis pernai padidėjo 1,8 proc. punkto iki 74,7 proc. ir vis dar gerokai viršijo Europos Sąjungos vidurkį, kuris 2017-aisiais buvo 55,1 proc., pranešė Statistikos departamentas.
Išankstiniais duomenimis, bendrosios šalies kuro ir energijos sąnaudos pernai ūgtelėjo 0,2 proc. iki 7,69 mln. tonų naftos ekvivalentu. Didžiausią bendrųjų šalies kuro ir energijos sąnaudų dalį sudarė nafta ir jos produktai (39,6 proc.) bei gamtinės dujos (23,1 proc.). Atsinaujinantys energijos ištekliai ir elektros energija siekė atitinkamai 19,8 proc. ir 10,8 proc., likusiąją dalį – 6,7 proc. – sudarė akmens anglys, durpės ir kiti ištekliai.
Europos Sąjungos (ES) šalys yra numačiusios iki 2020 metų pagaminti iš atsinaujinančių energijos išteklių nemažiau 20 proc. visos Europoje pagaminamos energijos. Lietuvai iki minėto laikotarpio numatyta pasiekti 23 proc. - šį tikslą šalis pasiekė jau 2014 metais (23,6 proc.), o 2017-aisiais šis rodiklis sudarė 25,8 proc. (ES vidurkis – 17,5 proc.).
Didžiausią atsinaujinančios energijos potencialą turi kietasis biokuras – malkos ir kurui skirtos medienos atliekos. 2018 metais didžiausias jo kiekis buvo suvartotas elektrai ir centralizuotai tiekiamai šilumai gaminti (51,8 proc.) bei namų ūkiuose (37,3 proc.). Elektrinės ir katilinės, naudojančios kietąjį biokurą, 2017 metais pagamino 63,4 proc. visos šiluminės energijos ir 29,6 proc. visos elektros.
Pernai Lietuvoje veikė 23 vėjo jėgainių parkai, kurie kartu su mažosiomis vėjo elektrinėmis pagamino 1,14 mlrd. kilovatvalandžių – beveik trečdalį visos šalies gamybos, arba daugiau kaip 8,7 proc. suvartojimo.
Atsinaujinančią elektrą generuojančios saulės elektrinės 2018 metais pagamino 86,6 mln. kilovatvalandžių (kWh) elektros, arba 27,3 proc. daugiau nei 2017 metais. Vandens jėgainės pagamino 431 mln. kWh elektros, arba 28,5 proc. mažiau.
Elektros poreikis Lietuvoje pernai padidėjo 2,2 proc. ir sudarė 13,1 mlrd. kilovatvalandžių. Lietuvos poreikius užtikrinti buvo importuota beveik trys ketvirtadaliai elektros, o pagaminta tik 3,5 mlrd. kWh. Pernai elektros gamyba šalyje sumažėjo 16,1 proc., iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminta 62,8 proc. visos pagamintos elektros.
Pastaraisiais metais vis dažniau elektrai gaminti panaudojamos biodujos. 2018 metais iš biodujų buvo pagaminta 139,9 mln. kilovatvalandžių elektros, arba 10 proc. daugiau nei 2017 metais.
2018 metais transporte buvo suvartota 79 tūkst. tonų biodyzelino ir 12,4 tūkst. tonų bioetanolio. Bendras biodegalų suvartojimas, palyginti su 2017 metais, padidėjo 8 procentais.
Kelių transporte pernai buvo sunaudota daugiau nei 1,9 mln. tonų degalų, iš kurių 82,8 proc. sudarė dyzelinas, 12,1 proc. – benzinas, 5,1 proc. – suskystintos dujos. Dyzelino pernai sunaudota 6,7 proc. daugiau nei 2017 metais, benzino – 8,7 proc. daugiau, tuo metu suskystintų dujų – 6,2 proc. mažiau.
Galutinis energijos suvartojimas pernai padidėjo 3,8 procento. Daugiausia – 39,8 proc. – energijos sunaudota transporto sektoriuje, namų ūkiuose suvartota 26,6 proc. energijos, pramonėje – 19,2 procento.