Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas su Lenkijos klimato ministru Michalu Kurtyka kalbėjosi ir apie Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa pažangą, praneša Energetikos ministerija.
Ž. Vaičiūnas teigia, kad Lietuvos pozicija dėl branduolinės elektrinės Astrave yra nuosekli ir nekintanti – ji kelia grėsmę šalies nacionaliniam saugumui ir joje pagamintos elektros Lietuva nepirks.
„Tokį politinį apsisprendimą padarė ir kitos Baltijos šalys. Mums svarbus Lenkijos palaikymas dėl branduolinės saugos standartų įgyvendinimo ir ieškant tvarių bei efektyvių sprendimų dėl prekybos su Rusija šiuo trumpuoju laikotarpiu iki sinchronizacijos, kuomet, kaip ir yra sutarusios visos šalys, neliks jokių nei techninių, nei prekybinių saitų su trečiosiomis šalimis“, – sako Ž. Vaičiūnas.
Lietuva, Latvija ir Estija šiuo metu derina ir ieško techninių sprendimų nutraukti prekybą elektra su Baltarusija, kai tik toje šalyje pradės veikti Astravo AE.
Numatoma, kad nutraukus prekybą su Baltarusija, Baltijos šalių prekybos apimtys su Rusija bus sumažintos daugiau nei 40 proc., o Lietuvos-Baltarusijos infrastruktūra, kaip numato Lietuvos įstatymai, nebebus naudojama prekybai su trečiosiomis šalimis.
Pasak ministerijos, siekiant užtikrinti, kad elektros tinklų naudojimo importui išlaidos būtų teisingai kompensuojamos, elektros prekybai su Rusija bus taikomas naujas elektros sistemos infrastruktūros mokestis. Taip pat turi būti sukurta sistema, kuri leis identifikuoti ir patvirtinti rusiškos elektros kilmę.
Lenkijos ministras teigė, kad tinklų sinchronizavimas kartu su jungtimi „Harmony Link“ gerokai padidins energetinį saugumą regione ir sumažins priklausomybę nuo trečiųjų šalių.
„Kai po sinchronizacijos nebeliks tarpvalstybinių perdavimo pajėgumų, ši jungtis bus gyvybiškai svarbi, ką Lenkija, Baltijos šalys ir Europos Komisija jau deklaravo politiniame susitarime dar 2019 metų birželį. Šio susitarimo įgyvendinimas ir tarpvalstybinių elektros prekybos pralaidumų su trečiosiomis šalimis pertvarka trumpuoju laikotarpiu iki sinchronizacijos yra kaip niekada anksčiau ranka pasiekiami“, – sako Lenkijos ministras M. Kurtyka.
Pasak Ž. Vaičiūno, šiuo metu laukiama Europos Komisijos sprendimo dėl finansavimo didžiausiam sinchronizacijos projektui – jūrinei jungčiai iš Lietuvos į Lenkiją „Harmony Link“, jis turėtų būti priimtas spalio pradžioje.
Susitikime aptartos ir Lietuvos-Lenkijos dujotiekio GIPL statybos, kurios bus baigtos iki 2021 metų pabaigos. Lietuvos ir Lenkijos perdavimo sistemos operatoriai diskutuoja ir dėl geriausių sprendimų, kurie leistų optimaliai išnaudoti šią jungtį ir didinti tiekimo konkurencingumą.
Taip pat apsikeista abiejų šalių planais plėtojant jūrinio vėjo projektus.