Sąskaita už šildymą gavo paslaugomis nesinaudojanti bendrija
Praėjusi savaitė vienus gąsdino dideliais karščiais, kitus – netikėtomis šildymo sąskaitomis. Fabijoniškėse esančio daugiabučio bendrijos pirmininkas Vytautas Šaikūnas pasakojo, kad prieš kelias dienas buvo nustebintas netikėta sąskaitą - jis gavo bendrijai adresuotą laišką nuo „Vilniaus energijos“, kuriame nurodoma, kad už buto (patalpų) šildymo paslaugas iki rugpjūčio pabaigos bendrijai reikia sumokėti beveik tūkstantį litų. Sąskaitoje, kaip ir įprasta, nurodyta tiek mokama suma, tiek sunaudotas šilumos energijos kiekis, tiek apmokėjimo terminas. Tiesa, V. Šaikūnui pritrūko paaiškinimo, kokios patalpos ir kokiu metu iš tiesų buvo šildomos.
Bendrijos pirmininko teigimu, neįprasta ir tai, kad sąskaitą bendrija gavo vidurvasarį. „Kiek mums žinoma, dabar ne šildymo sezonas ir neteko girdėti, kad mūsų name liepos mėnesį būtų įjungtas šildymas kokioms nors patalpoms apšildyti. Iš kitos pusės, bendrija neturi sutarčių su „Vilniaus energija“ nei dėl patalpų šildymo, nei dėl kokių nors paslaugų. Mūsų bendrijoje prieš daugiau nei dešimt metų buvo atjungtas bendrųjų patalpų šildymas. Tik atskiri butai yra sudarę sutartis dėl šildymo ir susimoka už suvartotą šilumą bei karštą vandenį“, - kalbėjo bendrijos pirmininkas.
Vyriškio teigimu, suma, kurią prašoma sumokėti, negalėjo būti bendrijos įsiskolinimas, nes bendros daugiabučio patalpos šildomos nėra – pavyzdžiui, koridoriuose radiatoriuose apskritai išgręžtos skylės. „Be to, čia absurdas: liepos mėnesį, kai yra 30 laipsnių temperatūra, ateina sąskaita už šildymą. Mes jokių skolų neturime. Pasižiūrėkite sąskaitoje – šalia mėnesio pradžios likučio parašytas nulis, vadinasi, mes skolų „Vilniaus energijai“ kaip bendrija nesame turėję“, - sakė jis.
Mokamos sumos kilmė – neaiški
Bendrijai vadovaujantis V. Šaikūnas svarstė, kad sąskaita galėjo būti išrašyta už nustatytų normų pažeidimą prižiūrint šiluminį mazgą, tačiau tai sąskaitoje patikslinta nebuvo. Bendrijos pirmininkas prisiminė, kad prieš keletą mėnesių buvo gavęs laišką, raginantį reguliuoti šildymą neviršijant normų. „Norma yra, mes nepiktnaudžiaujame ir stengiamės tvarkytis minimaliai, nes neįmanoma kažko daryti dar mažiau, - sakė jis. - Šiluminį mazgą prižiūri tam paskirtas darbuotojas. Mes negalime, pavyzdžiui, nustatyti, kad vandens temperatūra būtų mažesnė nei 51 laipsnis, kadangi tai neatitinka higienos normų“, - kalbėjo V. Šaikūnas.
Vyriškis skundėsi, jog, jei priežastis – viršytos normos, ši informacija galėjo būti nurodyta sąskaitoje.
„Dabar gavome tą sąskaitą už buto ar patalpų šildymą, o ji labai keista, nes turi būti konkrečiai nurodyta, už ką moki – gal, pavyzdžiui, dėl viršijamų normų“, - sakė jis.
Bendrijos pirmininko teigimu, daugiabučio bendrija, bendradarbiaudama su „Vilniaus energija“, su problemomis susiduria jau ne pirmą kartą. Dar nuo šių metų žiemos daugiabučio gyventojai siekia išsiaiškinti, kaip buvo apskaičiuotos sąskaitos už vasario mėnesį suteiktas šildymo paslaugas įrengus reguliuojamus daviklius. „Tą mėnesį įsirengėme daliklius ir skirtingi butai pradėjo reguliuoti šildymą radiatoriais patys. Jie mums išrašė sąskaitas, o mes vis dar nežinome, kokiu principu jos išrašomos ir už ką mes mokame. Vieni gavo didesnes sąskaitas, nors, pavyzdžiui, tie, kurie buvo neįsirengę daviklių, gavo, palyginus, mažesnes, nors netaupė. Tie, kurie taupė, turėjo sumokėti 900 litų, kurie netaupė – 600 litų“, - kalbėjo V. Šaikūnas.
Beveik tūkstantis litų – už gyvatukus
Kreipusis į „Vilniaus energijos“ atstovą spaudai Nerijų Mikalajūną paaiškėjo, kad Fabijoniškių daugiabučio bendrijai išrašyta sąskaita už šildymo paslaugas – iš tiesų už viršytas energijos normas prižiūrint šiluminį mazgą. Su šia problema šiuo metu susiduria 1400 namų Vilniaus mieste.
„Gyvatukams įstatymiškai numatyta norma visoje Lietuvoje yra 140 kWh vienam gyvatukui per mėnesį. Tai kiekis, kurio privaloma laikytis. Dabar visoje eilėje namų šis normatyvas yra viršytas ir tai yra prižiūrėtojų atsakomybė. Pagal šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnį, visa į namą patekusi šiluma privalo būti taip išskirstyta. Mes esame įsitikinę, kad jei yra viršyti normatyvai, už tai tikrai neturi mokėti gyventojai, bet atsakomybę privalo prisiimti prižiūrinčios organizacijos. Šiuo atveju, prižiūrinti bendrija“, - sakė N. Mikalajūnas. Jis teigė, kad normų nesilaikant, išsiunčiama sąskaitą šilumos mazgą prižiūrinčiai organizacijai energijos skirtumui, esančiam virš normos, padengti.
N. Mikalajūnas patikino, kad dėl to, jog šilumos mazgus reguliuoja ne patys gyventojai, sąskaita ir yra siunčiama bei turi būti apmokama jį prižiūrinčios daugiabučio bendrijos. Pati „Vilniaus energija“ šių paslaugų neteikia. „Nuo 2011 m. lapkričio 1 d. mūsų bendrovė niekaip nedalyvauja nei gyvenamųjų namų šildymo sistemos priežiūroje, nei punktų reguliavime, nei rėžimų nustatyme, nei temperatūrų nustatyme, nei karšto vandens temperatūrų nustatyme – jokiuose procesuose. Mes tiktai gauname duomenis iš įvadinių skaitiklių ir pagal juos išstatome sąskaitas, - kalbėjo jis.
Suklaidino programinė klaida
DELFI pasiteiravus dėl klaidingo sąskaitoje pateikto paslaugų pavadinimo, pasitikslinęs „Vilniaus energijos“ atstovas pripažino, kad sąskaita visgi buvo netiksli – joje nurodyta, kad paslaugos buvo suteiktos už buto (patalpų) šildymą, tačiau tuo atveju, kai ji išrašoma dėl pažeistų normatyvų prižiūrint šiluminį mazgą, paslaugos pavadinimas turėjo būti „už šilumos energiją“. Taip, pasak N. Mikalajūno, įvyko dėl programinės klaidos.
