UOKiK skelbia įtarianti, jog „Gazprom“ ir šios penkios Europos bendrovės – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – ignoravo 2016–ųjų liepos mėnesio sprendimą dėl kapitalo koncentracijos šio projekto įgyvendinimui.
Lenkijos tarnyba perspėja, jog šiuos įtarimus patvirtinus įrodymais, šioms šešioms bendrovėms grėstų iki 10 proc. jų metinių pajamų baudos.
2016 metų liepą UOKiK, pareiškusi, jog šio dujotiekio esminis pralaidumo padidinimas gali pakenkti konkurencijai dujų rinkoje, blokavo „Nord Stream 2“ bendros įmonės sukūrimą. Projekto vystymo bendrovės vieninteliu akcininku liko „Gazprom“, o jo partneriai iš Europos įformino savo dalyvavimą neįgydami projekto akcijų, o tik užtikrindami jo finansavimą.
Pagal pirminius projekto planus, Baltijos jūrą kertančio, daugiau kaip 1,2 tūkst. kilometrų ilgio Rusijos eksporto dujotiekio dvi papildomos gijos, kurios jo metinį pralaidumą padvigubintų, turėjo būti pradėtos tiesti šių metų balandį. Projektą planuota įgyvendinti per 21–ą mėnesį.
Pernai gegužę „Nord Stream 2“ projekto dalyviai pasirašė susitarimą dėl 6,65 mlrd. eurų dydžio tarpinės paskolos, atitinkančios 70 proc. numatytų projekto finansavimo išlaidų. Pusę šios sumos įsipareigojo skirti „Gazprom“.
Birželį bendrovė „Nord Stream 2“, „Gazprom“, „Engie Energy“, OMV, „Shell“, „Uniper“, „Wintershall“ pasirašė susitarimą dėl deficitinio projekto finansavimo atvejais, kai projektinio finansavimo nepakaktų arba jis sutriktų.
„Gazprom“, praėjusio mėnesio pabaigoje pirmąkart pranešęs apie „Nord Stream 2“ projekto finansavimą, pripažino, kad 2017 metais „Nord Stream 2“ partneriai projekto vystymo bendrovei suteikė kelias paskolas, tačiau jų dydžio nenurodė. Pats „Gazprom“ šio projekto įgyvendinimą taip pat neskelbiamomis sumomis finansavo didindamas įmonės „Nord Stream 2“ įstatinį kapitalą.
Šveicarijoje registruota „Nord Stream 2“ kovą skelbė gavusi visus reikiamus leidimus Vokietijoje, praėjusį mėnesį mėnesį – Suomijoje, o artimiausiais mėnesiais tikisi palankių Rusijos, Švedijos bei Danijos sprendimų.