„Visus metus, išskyrus rugsėjo mėnesį, kiekvieną kartą, kai Rusija imdavosi dujų tiekimo sutrikdymų, grasindavo, ar iš tikrųjų jį sumažindavo, dujų rinkos Europoje reaguodavo labai jautriai ir kainos labai ženkliai šokdavo“, – ketvirtadienį surengtoje rugsėjo mėnesio energetikos apžvalgoje kalbėjo P. Katinas.
Anot eksperto, dujų kainų kritimą pirmiausiai lemia sumažėjęs jų vartojimas, bei pakankamai geras dujų saugyklų užpildymas visoje Europoje. LEA pateiktais duomenimis, spalio pradžioje Europos saugyklos buvo užpildytos 89 proc., per mėnesį šis rodiklis išaugo maždaug 9 proc. Tuo metu Latvijoje esančios Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas pasiekęs 54 proc.
Todėl rugsėjį įvykęs dujotiekio „NordStream 1“ sprogimas, eksperto teigimu, kainas paveikė tik trumpuoju laikotarpiu, o po kelių dienų jos vėl ėmė mažėti.
„Dujų rinka į Rusijos energetinį šantažą nebereaguoja taip jautriai. Matome, kad dujų kaina mažėjo 22 proc. Tai įrodymas, kad Europa sunkiai, bet eina nuo priklausomybės nuo Rusijos", – tvirtino P. Katinas.
LEA duomenimis, per pastaruosius 9 mėnesius gamtinių dujų srautas iš Rusijos į Europą sumažėjo 17 proc. Šį praradimą kompensuoja išaugęs SGD importas bei srautų padidėjimas iš Alžyro ir Norvegijos.
