aA
Noras pumpuoti anglį į atmosferą šiemet kainuoja rekordiškai daug, tai sutapo su naftos, elektros energijos ar gamtinių dujų kainų šuoliais. Kaimyninėje Lenkijoje pasigirsta ir kaltinimų, kad galbūt žaliuoju kursu traukianti ES politika vartotojams nulemia didesnes kainas. Ar iš tiesų taip – kokią dalį sąskaitose sudaro mokestis už tvarumą? Energetikos ekspertai patikina – kuo daugiau naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, tuo kainos mažesnės.
Europos Sąjunga ir eurai
Europos Sąjunga ir eurai
© Reuters / Scanpix

Norint atsakyti, kiek tenka susimokėti už tvarumą energetikoje, reikėtų panagrinėti, ką sumoka vartotojai, ir ką už tai nusiperka.

Įprastai, perkant šilumą, elektros energiją, gamtines dujas ar netgi degalus, tenka sumokėti ne tik už patį produktą, tačiau ir įvairius valstybės taikomus papildomus mokesčius – akcizus, VIAP. Šie mokesčiai pastaruoju metu reikšmingai nekito, akcizai papildo šalies biudžetą ir naudojami valstybės išlaidas padengti.

Tačiau dalį mokesčių turi mokėti ir patys energijos gamintojai – deginant iškastinį kurą, reikia pirkti vadinamuosius apyvartinius taršos leidimus (ATL).

Jei anksčiau ATL rūpesčių nekeldavo, ir kainuodavo vos po kelis eurus už toną išmesto CO2, šiemet ATL kainos pasiekė visų laikų rekordus, ir buvo peržengusios 60 eurų už CO2 toną.

Lenkijoje brangūs ATL pastaruoju metu kelia spaudimą tiek šalies energetikos įmonėms, tiek ir Vyriausybei, bandant suvaldyti kainų augimą vartotojams, rašo „Politico“.

Ką ATL reiškia Lietuvos vartotojui?

Vilniaus šilumos tinklai skaičiuoja, kad vienai megavatvalandei šilumos pagaminti tenka 0,2 ATL – tiek šilumos per mėnesį Vilniuje suvartoja maždaug 60 kv. metrų butas, vartojantis vidutinį kiekį šilumos. Tai reiškia, kad prie tokio buto sąskaitos už šildymą ATL pridėtų apie 12 eurų, kai 1 ATL kaina rinkose sukiojasi apie 60 eurų.

„Už 2021 metus ATL įsigijimui planuojame išleisti apie 12 mln. EUR, kai tuo tarpu už 2020 metus išleidome 7 mln. EUR, augimas net 58 proc. ATL perkami per užsienio brokerius ATL biržoje“, – paaiškina Vilniaus šilumos tinklų Finansų vadovė Rasa Gudė.

Tačiau ATL taikomas tik tuomet, kai deginamas iškastinis kuras: dauguma savivaldybių jau kurį laiką perėjusios prie biokuro.

Laukiantis energetikos kainų šokas patuštins gyventojų pinigines – ar tai lėmė tvari energija?
© DELFI / Karolina Pansevič

Didžiausia Lietuvos elektros energijos gamintoja „Ignitis gamyba“ vien šiemet per pirmą pusmetį sumokėjo 13,57 mln. eurų už apyvartinius taršos leidimus, kai pernai tuo metu tam tereikėjo 2,5 mln. eurų, rodo įmonės finansinė ataskaita. Palyginimui, kuro – dujų ir biokuro – įmonė per pusmetį pirko iš viso už 30,5 mln. eurų.

Elektrėnuose elektrą gamina tik kombinuoto ciklo blokas ir tik tuomet, kai tai apsimoka. Per pirmą pusmetį čia pagaminta 446,8 megavatvalandės elektros energijos. Tai reikštų, kad ATL kaina vienoje kilovatvalandėje sudarė 3,03 cento. Bendrovės atstovai paaiškina, kad realiau būtų skaičiuoti 2,2 centų kainą kilovatvalandėje, mat ATL kainų svyravimai, skirtumai laike, kiek iškreipia skaičiavimus.

„Darant prielaidą, jog šiuolaikinės technologijos dujinės generacijos įrenginių efektyvumas sudaro apie 50 proc., ATL kaina, esant 60 EUR/vnt., elektros energijos savikainoje ATL sudarytų apie 2,2 ct/kWh“, – pasidalijo „Ignitis grupės“ ryšių su visuomene komunikacijos projektų vadovas.

ATL taipogi pirkti turi tik tie elektros gamintojai, kurie degina iškastinį kurą – ATL dedamosios neturi elektra, pagaminta Kruonio hidroakumuliacinėje jėgainėje ar kitose hidro, vėjo, ar saulės jėgainėse visoje Europoje.

Demontuojami du nebenaudojami Elektrėnų komplekso kaminai
Demontuojami du nebenaudojami Elektrėnų komplekso kaminai
© Įmonės nuotr.

Netgi ir už ATL išleisti pinigai nėra iššvaistyti pinigai – ką už papildomus mokesčius nusiperkame?

ATL atveju pačios valstybės sprendžia, kaip naudojamos ATL pardavimo aukcione gautos pajamos, tačiau ne mažiau kaip 50 proc. pajamų turi būti nukreipta į šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimą, atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, miškų atželdinimą ar kirtimų vengimą, žalesnį transportą ir kitas panašias sritis, skirtas kovai su klimato kaita.

„Už tuos pinigus formuojama klimato kaitos programa. Šiuo metu iš šios programos teikiamas finansavimas saulės elektrinėms statyti, su skurdo problema susiduriančioms šeimoms netgi nereikia skirti savo dalies. Statyti šilumos siurbliams arba efektyviems biokuro katilams vietoje gamtinių dujų katilų. Taip pat verslui padedama, pvz., subsidijuojant investicijas į biometano gamybą, keičiant gamtines dujas į biodujas. Taip pat pastatų renovacija, kur energija vartojama efektyviau. Daug tokių – tie pinigai grįžta atgal“, – paaiškina Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.

„Delfi“ kalbinti energetikos ekspertai sutaria – atsinaujinanti energetika ne didina, o mažina kainas. Jei dabar turėtume daugiau vėjo, saulės, biokuro jėgainių, mokėtume mažiau. O jei aukštos kainos išliks, tikėtina, šioje srityje be jokios valstybės pagalbos rasis investicijų derlius.

Staselis: prisiminkime, kokios buvo kainos, kai pūtė vėjas

Energetikos ekspertas Rytas Staselis patikina, kad didelės energetikos kainos yra ne dėl to, kad investicijos į tvarią energetiką yra per didelės, o atvirkščiai – dėl to, kad per mažai investuota.

„Taip, dabar kainos yra užkilusios iki beprotybės. Bet prisiminkime, koks kainų lygis buvo prieš 3-5 metus, kiek mes turėjome naudos, kurią nulėmė tvarumo politika. Gamtinių dujų buvo perteklius, tuomet prisiminkime, ką reiškia, kai Skandinavijoje, Vokietijoje būna dideli vėjai ir jie greitai suka tenykštes vėjo jėgaines – mes turėjome labai daug naudos ir mažas kainas. Tai dabar sakyti, kad ta nauda turėtų būti visą laiką, nėra racionalu – svyravimai vienokie ar kitokie vis tiek būna“, – sako R. Staselis.

Rytas Staselis
Rytas Staselis
© DELFI / Andrius Ufartas

Jis vertina, kad dideles energetinių išteklių kainas nulėmė su tvaria energetika nesusijusios priežastys, pastūmėtos ekonominio atsigavimo pasaulyje po pandemijos ir pasiūlos trūkumo.

Energetikos ekspertas patikina, kad atsinaujinanti energetika kainas padeda sumažinti, ir ilgainiui dar didesnę naudą turėtų teikti naujos baterijų technologijos, žaliasis vandenilis, tai padėtų išlyginti pasiūlos svyravimus.

„Paradoksalu, bet žaliosios energijos politika ir vystymas iš esmės iki šiol buvo daugiau deklaracijos. Visur, net Vokietijoje, kuri uždarė atomines elektrines, buvo sėkmingai kūrenamos akmens anglys, gamtinės dujos ir naudojami tradiciniai energijos ištekliai. Tai iš tikrųjų ta žalioji politika neturėjo tokios reikšmės“, – vertina R. Staselis.

Europos žaliojo kurso kritika, anot jo, yra viena iš Rusijos propagandinių klišių, kuri yra suinteresuota ilgalaikiais gamtinių dujų pardavimais.

„Kainoms paklausa tolimuosiuose rytuose, padėtis globaliose rinkose, taip pat ir Rusijos politiniai sprendimai daro didesnę įtaką, nei žalioji energetika. Keletą metų bent jau elektros energijos rinkoje mes jutome itin didelę žaliosios energetikos, ypač vėjo, naudą“, – sako R. Staselis.

Taipogi Lietuvos miestai didžiąja dalimi perėję prie biokuro – tai dar vienas atsinaujinantis išteklius, kuris leido sumažinti kainas gyventojams.

Nagevičius: jei bus tokios kainos, žalia energetika atsipirks per 3-4 metus

M. Nagevičius taipogi patikina, kad tvari energetika lemia ne didesnes kainas, o mažesnes.

„Problema, kad mes per lėtai diegiame atsinaujinančią energetiką, o ne kad per greitai. Jeigu mes dabar turėtume daugiau gamybos iš atsinaujinančių išteklių, tai tie anglies ir dujų pabrangimai nedarytų tokios įtakos Europos energetikai, kaip dabar daro. Jeigu mes turėtume elektros akumuliavimo įrangos, pakankamai saulės vėjo elektrinių, nebūtų tokia kritiška situacija“, – įsitikinęs M. Nagevičius.

Jis paaiškina, kad atsinaujinanti energetika netgi lyginant su seniau buvusiais ilgamečiais kainų vidurkiais yra konkurencinga, o dabartinės kainos projektus atpirktų itin greitai.

Martynas Nagevičius
Martynas Nagevičius
© DELFI / Domantas Pipas

„Jau dabar vėjo jėgainės Lietuvoje statomos be jokios valstybės pagalbos, saulės elektrinės yra labai arti to. Prie tokių energijos kainų, kokios yra dabar, be abejonės, viskas labai greitai atsipirktų, jei tokios kainos išsilaikytų ilgai. Gal investuotojus šiek tiek gąsdina neapibrėžtumas – kainos pakyla ir vėl nusileidžia, tu negali skaičiuoti atsipirkimo pagal šios dienos kainas, nes visi galbūt galvoja, kad pavasarį galbūt jos vėl nukris. Šiandien vis dar reikalingos yra tam tikros garantijos, susitarimai su valstybe dėl fiksuotos kainos pirkimo. Jei visi žinotų, kad energijos kainos bus tokios ilgai, kokios yra šiandien, tai čia būtų masinės investicijos į atsinaujinančią energetiką. Šios dienos kainos atsiperka per ypač trumpą laiką, didelė investicija gali atsipirkti per 3-4 metus“, – skaičiuoja M. Nagevičius.

Tačiau kodėl tuomet vartotojams reikia mokėti už ATL?

„ATL kaina sudaro dalį energijos kainos, kai energija gaminama iš iškastinių išteklių. Taip, matome, kad kurie Lenkijos politikai kaltina Europos žaliąją politiką, kaltina ATL, kad jie tokie yra, kad jie yra brangūs, ir jiems jų reikia daug pirkti. Bet vėlgi, problema Lenkijoje yra būtent dėl to, kad pas juos didelė energijos dalis yra pagaminama iš paties taršiausio CO2 prasme kuro – anglies. Būtent dėl to jiems reikia pirkti daug ATL, daug mokėti, dėl to jiems brangsta elektra. Jei tos anglies dalis būtų sumažėjusi anksčiau, dabar tokios problemos nebūtų“, – paaiškina M. Nagevičius.

Jis paaiškina, kad ATL yra ES taikomas įrankis, skirtas didinti sąnaudas taršiems sektoriams

„Tai yra vaistas, kad dujų Vilniuje ateityje nebeliktų, tai motyvacija greičiau pereiti prie atsinaujinančių išteklių. Kaip vaistas ligoniui – negalima juk ligoniui pasakyti, kad jei vaistas nemalonus, galbūt jį panaikinkime. Sprendimas yra ne toks. Sprendimas yra atsisakyti dujų“, – sako M. Nagevičius.

Laukiantis energetikos kainų šokas patuštins gyventojų pinigines – ar tai lėmė tvari energija?
© Shutterstock nuotr.

Ką nusiperkame iš mokestinių priedų

M. Nagevičius vertina, kad dabar yra trys pagrindiniai mokesčiai, kurie vienokia ar kitokia forma prisideda prie tvarios energetikos ir tiesiogiai kainuoja vartotojams.

„Valstybė pardavinėja ATL aukcionuose ir už tuos pinigus yra formuojama klimato kaitos programa“, – vieną iš jų jau apžvelgė M. Nagevičius.

Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos, arba VIAP, šiemet elektros kainoje sudaro 1,006 cento už kilovatvalandę.

Šis tarifas skirtas elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių energijos išteklių, balansavimui perdavimo ir skirstymo tinkle, centralizuotai prekybai bei kitoms VIAP sąnaudoms, kaip atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių prijungimas, VIAP paslaugų administravimas ir pan.

Oro tarša
Oro tarša
© Shutterstock

„VIAP likęs labai simbolinis, ir dabar AEI gamintojai jo beveik nebevartojame. VIAP pinigai skirti finansuoti seniau pastatytus elektros energijos gamintojus, iš tų laikų, kai technologijos dar buvo brangios ir norint pritraukti investicijas buvo pasirašomos 12 metų trukmės padidintos elektros kainos supirkimo sutartys. Bet prie dabartinių elektros kainų tai irgi pasidarė nebeaktualu – skirtumas, kuris turėjo būti padengiamas, pasidaręs neigiamas“, – apžvelgia M. Nagevičius.

Kainas degalinėse sekantys vairuotojai pastaruoju metu irgi pastebi seniai matytus dydžius. „Delfi“ jau rašė, kad galutinėje benzino ar dyzelino kainoje kone tiek pat kiek paties produkto kaina sudaro akcizai.

„Akcizų gamtinėse dujose beveik nėra. Žvelgiant plačiau, akcizai už kitus iškastinius energijos išteklius keliauja tiesiai į biudžetą, ir prisideda prie įvairių programų finansavimo: socialinės apsaugos, švietimo, kariuomenės ir visam kitam. Tai tiesiog mokesčių dalis. Vis tiek geriau mokėti mokesčius už taršą, kurią tu gali mažinti, nei kad mokėti nuo pajamų, kurias tu labiau norėtum didinti, o ne mažinti“, – apibendrina M. Nagevičius.

Stebina politikų į ateitį „paspiriama skardinė“

M. Nagevičius ir R. Staselis kritikuoja šalies politikų priimamus sprendimus aukštas energijos kainas „nukelti ateičiai“ – išdėlioti per ilgesnį laikotarpį.

„Tai lyg skardinės paspyrimas. Pas mus taip daroma nuolat – jei didelės kainos, tai išdėsto į priekį. Buvo taip su SGD terminalo išpirkimu, išdėstymai į priekį. Dabar su kainų augimu – vėl išdėstymai į priekį. Visa tai kaupiasi ateities kainoje. Verslas ar net paprastas dujų vartotojas dabar mato, kad net jei kaina už dujas šiuo metu nepadidės taip smarkiai, kiek pabrangtų, jeigu nebūtų visų šitų politinių sprendimų, tai bet kuriuo atveju reikš, ateityje už tai vis vien reikės mokėti daugiau“, – stebisi M. Nagevičius.

Anot jo, ateičiai užkraunami kaštai motyvuoja vartotojus, verslą, jau dabar greičiau atsisakyti gamtinių dujų ir investuoti į atsinaujinančius išteklius ar efektyvesnį energijos vartojimą.

„Lietuvoje ir Rytų Europoje turime energetinio skurdo problemą – žmonės tiesiog nedaug gauna pajamų, ir čia yra problema. Kai jiems pabrangsta išlaidos šildymui, jei jie šildosi neefektyviai, yra kiauras namas, tai skauda. Kai didelei daliai visuomenės žmonių skauda, tai yra nestabili situacija, tai verčia politikus daryti kažkokius sprendimus, kokius dabar ir daro: išdėstyti“, – sako M. Nagevičius.

Vėjo jėgainės
Vėjo jėgainės
© Shutterstock

Jis pasigenda, kad politikai aiškiai pasakytų žmonėms, kad iškastinio kuro naudojimas ir energijos švaistymas ateityje bus vis brangesnis ir tai ne paskutinis pabrangimas. Net jei dujos ir nafta atpigs, vis tiek augs taršos apmokestinimas.

„Reikėtų aiškaus signalo žmonėms – net jeigu jiems valstybė padeda išspręsti savo dabartines finansines, socialines problemas, jie vis tiek turi galvoti, mažinti energijos vartojimą, mažinti iškastinio kuro vartojimą – turi būti aiškus valstybės signalas. Tai būtų teisingas krizės panaudojimas“, – sako M. Nagevičius.

Energetikos ekspertas R. Staselis pripažįsta, kad politikus kainos verčia ieškoti sprendimų arba bent juos imituoti, įvairiose šalyse kalbama apie mokesčių mažinimus.

„Po teisybei, geriau politikai nesikištų į tuos dalykus, rinka galėtų greičiau stabilizuotis. Dabar Vyriausybė stabdo elektros rinkos liberalizavimą pusmečiui – atideda procesą, kuris jau ir taip pavėluotas. Nemanau, kad stabdymas kažkaip paveiks kainas. Bet, žargonu sakant, sumakaluos rinką, ir privers elektros tiekėjus atsižvelgti į visokius keistus veiksnius. Tai išbalansuos jų kainodarą, ji bus ne tokia logiška, tvarkinga ar suprantama vartotojams“, – sako R. Staselis.

Rytas Staselis
Rytas Staselis
© A.Solomino nuotr.

Vartotojų mokamų kainų augimo įšaldymas irgi sulaukė kritikos – susimokėti reikės ne tik už energiją, bet ir už kreditavimą.

„Dabar iš „Ignitis grupės“ tikėtis, kad ji staiga vis socialinės rūpybos skyriumi, yra juokinga. Bent jau kol kas niekas nepakeitė tikslų užtikrinti pelningą ir efektyvią veiklą. Turime ir kitų didelių rinkoje veikiančių įmonių ir čia Vyriausybės įsikišimai man atrodo neteisingi. Juo labiau, pusmetį atidėjus, kas gali užtikrinti, kad po pusmečio globaliose rinkose viskas stabilizuosis arba kainos nukris iki labai patrauklių“, – abejojo R. Staselis.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(57 žmonės įvertino)
2.5789

„Litgrid“ akcininkai spręs dėl 106 mln. eurų sutarties su „Siemens“

Lietuvai sinchronizuojant elektros tinklus su žemynine Europa, perdavimo sistemos operatorės „...

Per dešimtmetį norima gerokai sumažinti energetinį skurdą (1)

Vyriausybė kelia tikslą per dešimtmetį gerokai sumažinti namų ūkių, energijai skiriančių...

Elektros tiekimas atstatytas beveik visiems jos netekusiems Utenos regiono gyventojams

Elektros tiekimas atstatytas beveik visiems Utenos regiono gyventojams, kurie be elektros antradienį...

VERT vadovas tikisi, kad energijos kainos rinkose stabilizuosis (2)

Didesnius 2022 metų pirmojo pusmečio elektros ir dujų tarifus buitiniams vartotojams antradienį...

Pratęstas terminas paramai dujų balionų keitimui daugiabučiuose

Daugiabučių namų bendrijų atstovų prašymu energetikos ministras Dainius Kreivys savaitei, iki...

Top naujienos

D+ Tomas Janonis

Teismo kirtis gražiausiame pajūrio draustinyje vilą pasistačiusiam verslininkui: prabangų namą gali tekti tiesiog nugriauti (2)

Į Pajūrio regioninį parką įsisukę archeologai, ieškantys pradingusių sodybų, sulaukė teismo...

Nemokamo vandens laikai ūkininkams baigiasi: po malonės už nelegalius gręžinius teks susimokėti (84)

Lietuvoje siekiama surasti ir legalizuoti apie 30 tūkst. vandens gręžinių – iki 2024 metų juos...

Nuo šiandien – nauja tvarka dėl galimybių paso, testų ir kaukių (18)

Nuo trečiadienio galimybių pasui gauti nebetiks antigeno testas – galios tik PGR , o nevakcinuoti...

Ekonomistai spekuliuoja, kaip omikron paveiks pasaulinį atsigavimą (11)

Omikron atmaina sudavė smūgį optimistinėms viltims, kad pasaulio ekonomika į 2022 m. įžengs...

Apie asmeninį gyvenimą neatviraujantis Edmundas Kučinskas užminė mįslę apie naują šeimą ir gimusį sūnų (19)

Edmundas Kučinskas pastaruoju metu žiūrovus džiugino dalyvaudamas projekte „Kaukės“ . Apie...

Danguje žada įspūdingą susidūrimą: viena į kitą lekia dvi supermasyvios juodosios bedugnės (23)

Atrastos dvi supermasyvios juodosios bedugnės , tarp kurių vos 1600 šviesmečių tarpas, ir po...

Šių tablečių rastume kone kiekvienuose namuose: daugiausia perdozavimo atvejų, pasekmės – itin rimtos (5)

Pandemijos akivaizdoje Lietuvos gyventojai yra labiau linkę užsiimti savigyda – tiek bijodami...

Žiema įsismarkauja: sinoptikų prognozėse – gausus sniegas ir pavojingi vėjo gūsiai (19)

Pirmą žiemos dieną orus lems anticiklono gūbrys, tad diena džiugins malonesniais orais.

D+Rita Repšienė

Nordic noir: kodėl niūrios skandinaviškos realijos su kriminalų prieskoniu tapo pasauliniu fenomenu

Pasaulyje garsėjantis išskirtiniu gebėjimu būti laimingais skandinavai reprezentuoja šviesiąją...