„Kodėl turėčiau remti biokurą? Bet jei dirbčiau kitoje įmonėje, turbūt pasikeistų ir mano pozicija“, – paaiškina jis.
Inčukalnio dujų saugykloje surengtoje spaudos konferencijoje Lietuvos žurnalistams jis aiškino, jog tai, ar dujos išliks patraukliu energijos šaltiniu, nulems rinka.
„Viskas priklausys nuo to, ar vartotojai norės jas pirkti, ar ne. Jeigu valdžios atstovai dujų nediskriminuotų, elgtųsi taip pat, kaip su kitais resursais, pavyzdžiui, biokuru, tada galutinį atsakymą pateiktų vartotojai. Vartotojo atsakymą paprastai nulemia kaina. Taip pat prisideda patogumas ir kitos aplinkybės. Mes tikime, kad dujos gali būti konkurencingos ateityje.
Šiuo metu matome naftos kainų sumažėjimą, tai lemia, kad ir dujos tampa pigesnės. Vien per pastaruosius tris mėnesius jų laikymo kaina sumažėjo 25 proc. Dujų perdavimas visoje Europoje per tą patį laikotarpį atpigo tik 5 proc. Ši galutinės kainos sudedamoji išlieka daugmaž stabili“, – kalbėjo M. Nullmeieris.
Latvijoje dirbančio vokiečio teigimu, visos problemos kilo dėl subsidijų atsinaujinantiems energijos ištekliams, o kalbėdamas apie Baltijos regioną, jis pabrėžė, kad būtina integruoti jo rinką, padidinti pajėgumus ties valstybių sienomis, nes taip būtų pasiektas laisvas dujų judėjimas abiem kryptimis.
„Ir tai šiuo metu jau yra darbotvarkėje“, – sakė jis.
Keičiamos taisyklės
„Šiuo metu Latvijos dujų rinkoje vyksta dideli pokyčiai“, – sakė Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalo (SGD) departamento vadovas Tadas Matulionis.
Jis paaiškino, kad jau šį ketvirtadienį turėtų būti pritarti naujam reguliavimui, pagal kurį Latvijos įmonės galėtų dujų įsivežti iš Lietuvos ir netgi jas saugoti Inčukalnio saugykloje.
„Latvijos vyriausybė jau kurį laiką kartoja, jog dideli šalies vartotojai galės dujas įsigyti užsienyje, pavyzdžiui, Lietuvoje ir gabenti jau jiems priklausantį turtą į Latviją savo naudojimui. Tokiu būdu jokia tiekimo veikla Latvijos teritorijoje nevyksta ir „Latvijos Gaze“ monopolisto teisės, kurios apsiriboja tik Latvijos teritorija nėra pažeidžiamos“, – teigė T. Matulionis.
Tačiau tokiam požiūriui nepritarė M. Nullmeieris, kuris aiškino, kad dabar galiojantis Latvijos Energijos įstatymas nurodo, kad įmonė negali nusipirkti dujų kitoje šalyje ir jas naudoti Latvijos viduje.
Šiuo metu numatyta, kad tai daryti bus galima tik po 2017 metų, kai Latvijos dujų rinka bus liberalizuota pagal Europos Sąjungos (ES) III energetikos paketo reikalavimus.
„Latvija yra vienintelė šalis, turinti išimtį dėl vėlesnio rinkos atvėrimo. Numatytas terminas – 2017 metų balandis. Išimties dėl leidimo trečiosioms šalims pasinaudoti infrastruktūra jie neturi. Privalomumas suteikti galimybę naudotis infrastruktūra yra numatytas dar praeitais metais Latvijos parlamento priimtame įstatyme. Jame taip pat nustatyta, kad reguliatorius su „Latvijos Gaze“ turi suderinti taisykles, kaip tai bus daroma“, – aiškino T. Matulionis.
Jo teigimu, šios taisyklės svarbios, nes be jų įmonė, kuri yra tiek infrastruktūros valdytojas, tiek tiekėjas, visada gali pasakyti, jog labai atsiprašo, bet kaip tik tuo metu, kai prireikia, neturi techninių pajėgumų; arba juos reikėjo užsisakyti prieš du mėnesius, o dabar jau per vėlu.
Tuo metu taisyklės įpareigoja viešai skelbti, kiek ir kokiomis kryptimis bendrovė turi pajėgumų, o jeigu jie yra užimti, tai kieno ir kokiam laikotarpiui.
T. Matulionis pasakojo, kad panašios taisyklės veikia visoje ES. Principas toks: nesvarbu, kas yra infrastruktūros savininkas, visi privalo turėti vienodas sąlygas ja pasinaudoti. Tada pajėgumai bus skirstomi pagal skaidrius, visiems suprantamus principus ir niekas negalės piktnaudžiauti. Po to seka tik įgyvendinimo klausimas.
Tačiau „Klaipėdos naftos“ atstovas turėjo priekaištų Latvijoje jau ketvirtadienį turimam priimti reguliavimui.
„Gerai tai, kad jau yra numatyti išėjimai pas didelius vartotojus, pajėgumai taip pat skirstomi daugmaž pagal europietiškus principus. Negerai tai, kad skirstoma tik kas lieka po „Latvijos Gaze“ pasinaudojimo savoms reikmėms. Jai palikta išimtinė teisė aprūpinti Latvijos vartotojus, įgyvendinti ankstesnes sutartis.
Rinkos dalyviai nerimauja, nes trūksta aiškumo kaip paskiriami tie pirminiai poreikiai ir tai gali tapti landa piktnaudžiavimui. Kaip priešnuodis siūlomas apribojimas „Latvijos Gaze“ iki tam tikro kiekio milijonų kubinių metrų“, – pasakojo T. Matulionis, kurio manymu, šios taisyklės galėtų įsigalioti iškart po jų priėmimo.
Pusė dujų guli nenaudojamos
M. Nullmeieris taip pat pristatė Inčukalnio dujų saugyklos, kuria aktyviau naudotis norėtų ir lietuviai, pajėgumus.
Inčukalnyje iš viso telpa 4,5 mlrd. kubinių metrų dujų. Tačiau naudoti galima tik 2,3 mlrd., nes likusi pusė reikalinga „oro pagalvei“ palaikyti.
„Latvijos Gaze“ atstovas teigė, kad saugyklos pajėgumus įmanoma padidinti 1 mlrd. kub. m, tačiau tik 600 mln. jų būtų galima naudoti.
„Šitas kiekis galėtų būti panaudotas dujoms iš Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalo (SGD). Tačiau pajėgumų padidinimas būtų baigtas tik po 5–6 metų“, – sakė M. Nullmeieris.
Jis pabrėžė, kad šiuo metu „butelio kakliuku“ yra siena tarp Lietuvos ir Latvijos, per kurią gali pratekėti tik 6,5 mln. kub. m per dieną. Ją reiktų padidinti iki 12 mln. – būtent tokio kiekio Latvijai reikia paprastą žiemos dieną.
Įdomu tai, kad Inčukalnio saugykla veikia labai sezoniškai, t. y. vasarą dujos, kai jos pigiausios, į ją įteka, o žiemą, kai būna brangios, tiekiamos vartotojams. Taip siekiama sutaupyti jų prisiperkant pigiai.
Vis dėlto išnaudojamos ne visos dujos, nes pastaruoju metu labai stiprią konkurenciją rodo biokuro bendrovės, o dėl to dujų paklausa krenta.
Nauda Lietuvai
T. Matulionis dėstė, kad Lietuvos interesas – kad kaimyninės šalys dujų vartotojų kuo daugiau , nes tada atpinga šalies infrastruktūros išlaikymas.
„Inčukalnio saugykla yra papildomas tiekimo saugumo instrumentas, o neramioje geopolitinėje aplinkoje tai gali tapti labai svarbu. Saugykla naudinga ir tuo, kad Baltijos šalyse dujų vartojimas yra labai sezoniškas – jas daugiausiai vartojame žiemą, o vasarą – labai mažai. SGD pasaulinėje rinkoje, bent jau Europoje, kainos vasarą būna mažos, o žiemą užkyla. Saugykla leidžia dujų nusipirkti tada, kai jos yra pigiausios ir jas pasaugoti iki tada, kai jų reikia, bet jos būna brangios“, – aiškino jis.
Tačiau jis taip pat pastebėjo, kad Inčukalnis yra gana nelankstus, nes į saugyklą pusę metų dujos yra pumpuojamos, o likusią pusę – išpumpuojamos.
T. Matulionis pasakojo, kad Baltijos šalyse turėtų atsirastų bendrumas tarp operatorių. Tada tranzitui per valstybes būtų ne suma trijų atskirų operatorių tarifų, bet bendras tarifas.
„Tarkime vartotojas nori nusipirkti dujų iš SGD terminalo vasarą, kada jos yra pigiausios, pasidėti jas į Inčukalnį ir suvartoti žiemą Lietuvoje. Tada jis turėtų rinkinį tarifų: terminalo, Lietuvos perdavimo sistemos, Latvijos perdavimo sistemos, Inčukalnio pasaugojimo, atskirą išsiėmimo, Latvijos perdavimo sistemos, Lietuvos perdavimo sistemos. Visą tai sudėjus „išlošimas“ dėl įsigytų pigesnių dujų prarandamas. Tada vartotojas tokio ketinimo atsisako ir nelaimi niekas, nes visų sistemų operatoriai apskritai negauna jokio tarifo“, – paaiškino „Klaipėdos nafta“ atstovas.
„Latvijas Gaze“ privatizuota 1997 metais, per tą laiką į įmonę investuota 418,8 mln. eurų. Vien pernai – 30 mln eurų. Per pastaruosius 10 metų tik Inčukalnyje – 124 mln. eurų.
