Latvijos politologas: sprendžiant Visagino AE statybų klausimą, figūruoja ir rusiškas faktorius

Pagrindinė problema, kodėl Baltijos šalys neturi vieningos pozicijos dėl Visagino atominės elektrinės (AE) statybų Lietuvoje, yra neaiški šio projekto ateitis pačioje Lietuvoje, tvirtina Latvijos tarptautinių santykių instituto vadovas Andris Sprudas. Jis taip pat pažymi, kad sprendžiant Visagino AE statybų klausimą, figūruoja ir rusiškas faktorius, o Rusija kelia nemažai rizikos, rašo ru.DELFI.lt.

Jo teigimu, iš Lietuvos sklinda prieštaringi signalai, ir likusios Baltijos valstybės laukia, kol Lietuva priims galutinį sprendimą.

- Pastaraisiais metais Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje daug kalbama apie energetinį saugumą. Tačiau šalys niekaip nesugeba susitarti dėl dalyvavimo Visagino AE statybų projekte. Kaip manote, kodėl joms nepavyksta rasti bendros pozicijos šiuo klausimu?

- Manau, kad yra keli momentai. Visų pirma, visose trijose šalyse yra interesų grupių, kurios skirtingai vertina atominę energetiką. Po Fukušimos tragedijos nemažai žmonių į branduolinės energetikos plėtojimą pradėjo žvelgti įtariai. Kita vertus, šalys turi ir savų interesų. Yra Visagino AE projektas, yra suskystintų dujų terminalo klausimas ir t.t. Gali būti, kad šiame pakete vyksta tam tikra realpolitik. Kitaip tariant, jeigu norime kažką pasiekti vienoje sferoje, kitos šalys mėgina pasiekti savų interesų kitose sferose.

Tačiau kalbant apie šiuos du faktorius reikia pažymėti, kad pagrindinė priežastis yra ta, jog pačioje Lietuvoje neaišku, kas bus su atomine energetika ir atomine elektrine. Sakyčiau, kad iš Lietuvos sklinda prieštaringi signalai. Viskas, ką prieš tai sakiau dėl Visagino AE, yra svarbu, tai sukuria foną. Tačiau Estija ir Latvija laukia, kokį sprendimą priims pati Lietuva. Po referendumo ir rinkimų laukimo procesas tęsiasi toliau. Tai skatina neaiškumą ir kursto grupes, kurios tvirtina, kad nereikia statyti AE ir reikia žvelgti kita kryptimi.

- Kaip manote, ar Rusija turi įtakos Baltijos šalių interesų grupėms dėl AE statybų Lietuvoje projekto?

- Rusijos faktorius veikiausiai turi įtakos šiai diskusijai tarp šalių. Maža to, jis daro įtaką ir vidaus politikos diskusijoms dėl energijos tiekimo diversifikacijos bei galimos rizikos, kurią kelia Rusija. Turbūt pats geriausios vienybės katalizatorius būna tuomet, kai jaučiame kokią nors grėsmę. Manau, kad mes įstojome į NATO ne dėl to, kad jautėme grėsmę, bet veikiausiai dėl to, kad istorija ir praeitis atliko savo vaidmenį, todėl klausimų nekilo. Energetikos srityje viskas yra kur kas sudėtingiau, nes tai susiję su pinigais. Jeigu kažką darome ir statome, tai kažkas tai turi statyti už kažkokius pinigus.

Šiuo atžvilgiu Baltijos šalys iš Rusijos pusės jaučia grėsmę. Kalbant apie dujų sektorių, ši grėsmė susijusi su tuo, jog dujų rinka yra monopolizuota. Kalbu ne apie politines, bet ekonomines rizikas. Kai rinka monopolizuota, atsiranda galimybė manipuliuoti. Kita vertus, galime sakyti, kad esame sujungti su Rusija, turime dujotiekius, ir kol kas kitų alternatyvų diversifikuoti mūsų energetiką dujų sferoje nėra. Galime kalbėti, kad mūsų bendradarbiavimas su Rusija buvo pakankamai konstruktyvus. Kitaip tariant, egzistuoja rizika, susijusi su monopolija, bet, kita vertus, Rusija atlieka pakankamai pozityvų ir konstruktyvų vaidmenį tiekiant dujas Baltijos šalims.

Šioje vietoje situacija nėra paprasta. Jeigu stojant į NATO, atkuriant nepriklausomybę, su bendrais politiniais ir strateginiais interesais viskas buvo aišku, tai energetikos sferoje šalių interesai šiek tiek skiriasi. Beje, interesai išsiskiria ir pačių šalių viduje, nes tai susiję su verslo ir pinigų klausimais. Taigi galima sakyti, kad Rusija ne tik kelia ekonominę riziką, bet ir atveria ekonominių galimybių.