Latvijos ir Estijos politikai, diplomatai sako, kad bendradarbiavimas tarp Baltijos šalių yra glaudus ir jokių permainų santykiuose tarp šalių po rinkimų Lietuvoje neprognozuoja. Kaimyninių šalių vadovams svarbus tolimesnis bendrų projektų įgyvendinimas, todėl teigiama, kad rinkimai Lietuvoje bus atidžiai stebimi, ypač laukiama patariamojo referendumo dėl Visagino atominės elektrinės statybos.
Estijos premjeras sako, kad jų šalis elektra apsirūpinusi 30–40 metų į priekį. Ją gamina degindami skalūnus, turi jungtį su Suomija. Estija dabar sunaudoja apie 70 proc. pačios pagamintos elektros energijos, kitą eksportuoja, daugiausia – į Suomiją, apie 10 proc. – į Lietuvą.
„Bet mes nežinome, kiek mums kainuos emisijos kvotos ateityje. Štai priežastis, kodėl mes turime išskaidyti apsirūpinimą energijos ištekliais. Todėl mes investavome didžiules sumas į atsinaujinančią vėjo, saulės energiją. Tačiau to nepakanka, reikia dar apie 300 megavatų. Tiek mums reikėtų iš Visagino atominės elektrinės“, – teigė Estijos ministras pirmininkas Andrius Ansipas.
Kaimyninių šalių atstovai tvirtina, kad Visagino atominės projektas labai svarbus geopolitiškai, tačiau pabrėžia, kad jis privalo būti ir ekonomiškai pelningas.
„Manau, kad tą pačią sąlygą kelia ir pati Lietuva bei Latvija. Šis projektas labai svarbus geopolitiškai, tačiau jis turi būti pelningas. Jei matysime, kad jis nuostolingas, mes prie projekto neprisijungsime. Mes dalyvausime diskusijose su „Hitachi“. Investicijos turi atsipirkti“, – kalbėjo jis.
Tikimasi, kad Lietuva, kartu su Latvija, Estija ir japonų bendrove „Hitachi“ Visagino atominę elektrinę pastatys iki 2020–2022 metų.
