„Elektros importo augimas iš Rusijos sausį buvo stebimas dėl dabartinių klimato sąlygų ir negali būti tiesiogiai siejamas su Astravo AE startu“, – komentare BNS teigė ministerija.
Pasak jos, elektros iš Rusijos importas į Latviją sausį siekė 473,4 tūkst. MWh, o gruodį – 191,5 tūkst. MWh.
„Norime atkreipti dėmesį, kad vieno mėnesio vartojimo duomenys objektyviai neparodo bendrų importo tendencijų, nes elektros importo iš trečiųjų šalių apimtys pastaraisiais metais svyruoja“, – rašoma komentare.
Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys vasario pradžioje paskelbė duomenis, jog Astravo elektra Rygos biržoje nuperkama kaip rusiška ir patenka į Lietuvą. Juos jis pateikė ir Latvijos kolegai, ekonomikos ministrui Janiui Vitembergui.
Tačiau Latvijos ministerija dar kartą pabrėžė ir anksčiau išsakytus teiginius, kad elektra, kuri importuojama į šalį ir vėliau eksportuojama į Lietuvą, yra pagaminama Rusijoje.
„Šiuo metu neturime jokių priežasčių galvoti, kad į Latviją iš Rusijos importuota elektra yra pagaminama Baltarusijoje“, – teigia ministerija.
Pasak jos, Latvijos susitarimas su Rusija dėl elektros importo numato, kad pastaroji kas mėnesį turi pateikti įrodymus, jog elektra pagaminta Rusijoje: „Ši nuostata užtikrina, kad iš Rusijos importuota elektra ir buvo pagaminta Rusijoje.“
Latvija taip pat pabrėžė esanti atvira „konstruktyvioms ir pragmatiškoms deryboms“ bei laukianti Lietuvos pasiūlymų dėl Baltijos šalių elektros prekybos su trečiosiomis šalimis metodikos.
D. Kreivys, remdamasis „Litgrid“ duomenimis, teigė, kad Lietuva per Latviją perka Astravo AE pagamintą elektrą ir už ją per metus sumokės apie 120 mln. eurų, jei prekyba tarp Rusijos ir Latvijos toliau vyks tokia pat apimtimi.
Pasak D. Kreivio, J. Vitembergas šiuos duomenis vertino labai rimtai, tačiau „gilesnis dialogas dėl skaičių“ turėtų vykti tarp šalių tinklų operatorių ir reguliuotojų. Vis dėlto ministrai sutarė, kad ir įsitraukimas politiniu lygmeniu yra reikalingas.
Lietuva teigia, kad pernai trijų Baltijos šalių parengta, tačiau tik Latvijos ir Estijos vienašališkai patvirtinta prekybos su trečiosiomis šalimis metodika neužkerta kelio baltarusiškai elektros patekti į Baltijos šalis. Todėl Lietuva jos nepatvirtino ir siūlo naują, visoms šalims priimtiną metodiką.