Latviai elektros tiltui į Švediją siūlo savo šalį

Latvijos premjeras Ivaras Guodmanis neigia, jog jo šalis sutinka dalyvauti elektros tilto tarp Lietuvos ir Švedijos projekte. Pasak I. Guodmanio, ekonomiškai naudingiau būtų elektros kabelį tiesti iš Latvijos pajūrio. Tokią idėją palaiko ir latvių energetikos kompanija. I. Guodmanis jau anksčiau yra pabrėžęs, jog tiltą tiesiant iš Latvijos, projektas atpigtų 100 mln. eurų.

Latvių premjero nuomone, kabelį tiesti Rygos įlankos dugnu būtų kur kas paprasčiau, o Lietuva prie jo galėtų prisijungti ateityje.

Latvija abejoja ir tuo, ar elektros tiltas iš Lietuvos apskritai atsipirktų.

Prieš apsispręsdami dėl jungties, latviai esą noretų ir daugiau aiškumo dėl būsimos atominės jėgainės projekto.

Latvijos įmonės „Latvenergo“ atstovai savo ruožtu neslepia suinteresuotumo įgyvendinti atskirą Latvijos projektą su Švedija.

Bendrovė netgi sutinka savo lėšomis parengti galimybių studiją apie elektros tilto Latvija-Švedija ekonominę naudą.

Tuo metu premjeras Gediminas Kirkilas antradienį Lietuvos radijui teigė, kad Latvija ginčijosi dėl vietos, tačiau Lietuva esą įrodė, jog vieta netoli Būtingės naftos terminalo yra tinkama.

G.Kirkilas: tai stabdo projektą iš principo

G. Kirkilas trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams tvirtino, kad „neapibrėžta latvių pozicija projektą stabdo iš principo", o su Latvijos premjeru bendra pozicija esą rasta žaidžiant tenisą Vilniuje.

„Galbūt tai yra tam tikra derybinė pozicija", - apie Latvijos ministro pasisakymą sakė G. Kirkilas.

Lrt.lt primena, jog galimybių studija parodė, kad nuo 700 iki 1 tūkst. megavatų galios elektros tiltas iš Lietuvos į Švediją galėtų kainuoti nuo 1,78 iki 2,2 mlrd. Lt.

Anksčiau „Lietuvos energijai“, o dabar „Leo LT“ vadovaujantis Rymantas Juozaitis yra sakęs, jog manoma, kad investicijos atsipirktų per 10 arba 15 metų.

Lietuvoje šiuo metu steigiama antrinė „Leo LT“ bendrovė „InterLinks“, kuri, kaip skelbiama, rūpinsis būtent šiuo projektu.