„Pavasarį visos sistemos dalyvaus nepriklausomo veikimo bandyme, po kurio planuojame tiksliai paskelbti apie pasitraukimą iš BRELL žiedo“, – trečiadienį Vilniuje žurnalistams sakė D. Kreivys.
Vis tik, anot ministro, šiam bandymui, kaip ir greitesniam sinchronizacijos užbaigimui, kol kas dar iki galo nepritaria Latvija ir Estija, nors techninių argumentų kodėl, jis teigia nematąs.
„Nematau jokių argumentų. Už tą pasisako Europos Komisija, Lenkijos pusė, tinklo operatorius. Nematau argumentų, kodėl nereiktų sinchronizuotis (anksčiau nei 2025 m. – ELTA)“, – tikino D. Kreivys.
„Jei nebus bendro, bus Lietuvos atskiras bandymas“, – apie planuojamą izoliuotos sistemos bandymą kalbėjo jis.
Dėl jo, ministro teigimu, su Latvija ir Estija sutariama politiniu lygiu, tačiau vis dar neaiški šalių tinklo operatorių pozicija, esą jie „neduoda teigiamo atsakymo dėl spartesnės sinchronizacijos“.
Jis pripažino, kad labiausiai paankstintai sinchronizacijai priešinasi Estija.
D. Kreivys praėjusią savaitę teigė, kad Lietuva siekia sinchronizaciją su Vakarų Europos elektros tinklais įgyvendinti iki 2024 m. vasario.
Jo teigimu, to be Latvijos ir Estijos padaryti nepavyktų, tačiau Lietuvai individualiai įmanoma atsijungti nuo BRELL žiedo.
„Lietuva visą laiką gali savo linijas, kurios yra parengtos, paleidus (elektros kaupimo baterijų – ELTA) parkus, sutvarkius visą sistemą, atsijungti nuo BRELL“, – teigė D. Kreivys.
Baltijos šalys yra sutarusios, kad nuo BRELL žiedo, kuriam be jų dar priklauso Rusija ir Baltarusija, atsijungs ir su Vakarų Europa savo elektros tinklus sinchronizuos iki 2025 m. pabaigos.
Anot ministro, buvimas vienoje elektros sistemoje su karą Ukrainoje pradėjusia agresore yra „nepateisinama“.
