Dėl atsiskaitymų žaidžia žaidimus
Iš Briuselio po pasitarimų su Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrais antradienį grįžęs energetikos ministras Dainius Kreivys pasakojo, kad ES ministrai vykusiame susitikime pirmiausia aptarė šiuo metu susidariusią situaciją.
Kaip tikino, šiuo metu ji tokia, kad Rusijai už dujas pareikalavus mokėti rubliais, dalis šalių kreipiasi į institucijas ir aiškinasi situaciją, abejoja. Tokiomis jis įvardijo Austriją, Vengriją ir Vokietiją.
„Kitoms šalims ir komisijai nekyla jokių abejonių, kad mokėjimas rubliais yra sankcijų pažeidimas, nes tas mokėjimas yra labai įdomus, jame dalyvauja Rusijos centrinis bankas, kuris yra sankcionuotas keitime.
Šioje vietoje buvo labai aiškiai narių išsakyta – jokių mokėjimų rubliais. Ir situacija tokia, kad ateinantis mokėjimas rubliais pirmiausia bus iš Suomijos, jis bus viduryje mėnesio ir, panašu, kad greičiausiai Suomija prisijungs prie Lenkijos ir Bulgarijos“, – aiškino ministras.
Jis teigė, kad buvo susitikęs su Suomijos energetikos ministru, kuris dėl to pasirodė pakankamai ramus.
„Suomiai šalia dujų turi pasirengę visą sistemą, kaip galima būtų jas pakeisti mazutu ir Suomija kartu su Estija bando dar iki žiemos šildymo sezono pradžios turėti ir išsinuomoti terminalą. Iš pradžių jis būtų prišvartuotas Estijoje, nes ten reikia privesti nedaug vamzdžių ir yra padaryti aplinkos vertinimo tyrimai, o paskui jis persibazuotų į Suomiją“, – sakė ministras.
Visgi kalbėdamas apie visą Europą ir minimą dujų klausimą, D. Kreivys pabrėžė, kad niuansų yra.
„Kalbant apie visą Europą, čia saugumo yra mažiau.
Be abejo, didelis žingsnis bus Vokietijos statomi trys dujų terminalai. Vokietija taip pat labai dideliais žingsniais juda į priekį netgi aplenkiant kai kurias aplinkosaugines ir planavimo procedūras stato tris terminalus. Jie juos planuoja turėti jau metų pabaigoje. Planuojama, kad trys terminalai duos iki 20 mlrd. kubinių metrų dujų. Tai yra maždaug apie 25 proc. jų poreikio, o iš Rusijos jie importuoja 55 proc. <...>
Be abejo, tai nepadengs viso poreikio. Vokietija yra didelė šalis, o reikia suprasti, kad per Vokietiją dujas gauna ir Slovakija, Austrija, kitos šalys. Pažeidžiamumas dujų srityje yra milžiniškas ir jo taip paprastai neatsikratysi“, – sakė ministras ir aiškino, kad tam prireiks ir pereinamojo laikotarpio, mat antžeminių terminalų statyba, būna, trunka ir 5 metus.
„Žinoma, galima bandyti statyti per 3 metus. Šiuo metu terminalų poreikis yra didelis, eilės – didelės, terminalai yra dviejų tipo – antžeminiai arba plaukiojantys, kaip pas mus“, – pridūrė jis.
Kaip teigė, bendrai galima sakyti, kad šiandien visa Europa greitai juda su terminalų statybomis bei užsakymais, tačiau tam vis tiek greičiausiai prireiks keleto metų. Ką, atėjus mokėjimo laikui už rusiškas dujas darys Vokietija ir ar Rusijai mokės rubliais, ministras atsakyti nesiryžo, tačiau paaiškino schemos veikimą.
„Įmonė, kuri perka rusiškas dujas, turi atsidaryti dvi sąskaitas „Gazprom“ banke.
Vieną – eurais, doleriais, kitą – rubliais. Tavo pinigai patenka į sąskaitą doleriais, tada jų centrinis bankas, kuris yra sankcionuotas, juos iškeičia į rublius ir perveda į kitą tavo sąskaitą ir paskui jie juos nusirašo. Realiai, tavo visas transakcijas daro bankas, kuris yra sankcionuotas.
<...> Visi tai puikiai supranta, bet bando kažkaip žaisti ir supranta, kad tai yra blogai. Aš labai tikiuosi, kad kai Suomija atsisakys mokėti rubliais, tai bus didžiulis stimulas visiems nustoti žaisti tuos žaidimus.
Aš turiu abejonių, dar turiu, bet gal tos abejonės nėra labai jau tvirtos, bet žiūrint, kaip ministrai kalba taryboje, yra toks: „Jūs, Komisija, pasakykite, ką mums daryti“, bet kai reikia tiesti „Gazprom“ vamzdį, komisijai klausimų nebuvo, o dabar reikia EK išaiškinimo, nors viskas pakankamai aišku“, – apie kitų šalių klausimus dėl atsiskaitymo rubliais už dujas kalbėjo ministras.
Siekė šantažuoti Europą
D. Kreiviui prasitarus, kad Europa yra gana jautri dėl dujų tiekimo klausimo, jis sutiko, kad natūralu, jog Rusija gali tuo pasinaudoti, tačiau priklausomybė šiuo klausimu, kaip pabrėžė, yra abipusė. Jo teigimu, Rusijai reikia pajamų į biudžetą.
„Kitas dalykas, tu paprastai dujų telkinių neužsuksi. Dujos vis tiek pumpuojasi, jų su kuolu neužkalsi. Galima įsivaizduoti, kad jeigu reikės uždarinėti didžiulius telkinius, bus milžiniškos problemos ir tai tokio dydžio telkiniai, kad nepadegsi, nes dažnai jei neturi kur jų dėti, jas degina, bet čia toks kiekis, kad nepadegsi“, – svarstė jis.
Ministras tikino, kad ES Rusijai yra didžiausias dujų pirkimo klientas, mat ES atitenka apie 70 proc. Rusijos dujų eksporto.
„Dar (dujos-red.) eina į Kiniją, preliminariai, apie 20 proc., bet Kinija už dujas moka kelis kartus mažiau nei Europa, nes turi kontraktą, o kinai, kaip visada, rusus išgręžia iki paskutinio siūlo ir ten jokio biznio.
Europa yra pagrindinis Rusijos pajamų šaltinis iš naftos ir dujų produktų, bet, pasikartosiu, jiems atkirsti Europą nėra paprasta, plotmė yra dvipusė, o kaip bus, matysime.
Be abejo, kadangi įtampa yra milžiniška, o „statymuose“ yra padėta labai daug, sunku pasakyti, čia bus ir blefo, ir viso kito“, – sakė jis ir teigė, kad galima sakyti, jog dabar laukiama, kas sumirksės pirmas.
„Ar sumirksės rusai ir mokėjimus priims kita valiuta, ar sumirksės ES šalys ir sumokės rubliais. Tai yra didžiulis klausimas.
Didelės Vokietijos kompanijos, kurios importuoja dujas, jos dabar per visus kanalus bando veikti politinius sluoksnius, kad jie galėtų toliau importuoti ir aš žinau konkrečius faktus“, – sakė jis.
Taip pat ministras teigė, kad aiškiai matoma, kad Rusija karui pradėjo ruoštis jau gerokai prieš metus, o praėjusių metų pavasarį buvo nustota pildyti dujų saugyklas.
„Gali labai gerai prognozuoti karą. Tu matai, kaip jie dirbo su energetika, nes energetika yra karo sudedamoji dalis. Per tai tu gali turėti labai didelę įtaką. <..>
Rusai energetiką bandė išnaudoti taip, kad galėtų netgi prasidėjus karui šantažuoti Europą ir nuspausti, kad jie ramia sąžine galėtų pasiimti Ukrainą“, – sakė ministras.
Atominės elektrinės atsisakymas – klaida
D. Kreivys, paklaustas, ar Europa bus pajėgi susitelkti ir atsisakyti rusiškos naftos importo, kuris numatytas šeštajame ES sankcijų Rusijai pakete, teigė, kad čia reikalai kiek paprastesni nei su dujomis.
„Aš manau, kad realu, nes vakar pasirodė pirmosios žinios, kad Austrija, Vengrija, Italija sutinka. Pasižiūrėkime į Vokietiją, ji rusišką naftą sumažino nuo 36 proc. iki 12 proc. jau dabar, tas atsisakymas vyksta jau dabar ir šalys jau ruošiasi, su nafta yra paprasčiau.
Yra terminalai, Vokietija paprašė, kad jiems naftą tiekti į jų gamyklas per savo terminalus padėtų lenkai“, – sakė jis.
Pasak ministro, bendrai Lietuvos pozicija dėl embargo rusų energetiniams produktams Europoje atrodo labai gerai.
„Mes savo pavyzdžiu rodome, kaip reikia visiems elgtis šioje situacijoje. Nesvarbu, tu didelis ar mažas, klausimas, kaip tu pasiruošęs. Jeigu Vokietija būtų pasistačiusi terminalus, kai statėme mes, nebūtų klausimo tu didelis ar mažas, svarbiausia, ar turi valią“, – teigė jis.
Bendrai ministras teigė, kad Lietuva nuosekliai ėjo energetinės nepriklausomybės siekimo keliu, tačiau užsiminė apie vieną padarytą klaidą, susijusią su planuota statyti Visagino atomine elektrine (VAE).
„Žiūrint iš dabartinės pozicijos, čia yra didžiulė klaida.
<...> jeigu mes būtume pastatę, rusai būtų nestatę Astravo. Jeigu mes būtume turėję savo VAE... Astravas buvo nerealus“, – sakė ministras.
„Tai yra mūsų įgriūva“, – pridūrė jis.
Kol kas Lietuvai turint sinchronizaciją su rusiškais „BRELL“ elektros tinklais ir tebeplanuojant turėti sinchronizaciją su Vakarais, ministras tikino, kad jei kas nutiktų, Lietuva per dvi valandas galėtų prisijungti prie Europos tinklų bei tikino, kad Lietuva čia – komfortabilioje situacijoje.
Paklaustas, ar elektros tiekime nebus juodų periodų, jis tikino, kad paprasta nebus, tačiau dar gruodį buvo numatyta atsisakyti tiek rusiškos naftos, tiek dujų, tiek, šiuo atveju, rusiškos elektros.
„Šiuo metu rusiškos elektros Baltijos šalys turi apie 10 proc. Tai yra nedaug, bet mane net ir šis kiekis erzina“, – sakė ministras.
Elektros kainos pasiekė piką
Vyriausybei antiinfliaciniame pakete numačius kompensavimą augančioms elektros bei dujų kainoms, ministras tikino, kad šiuo metu Vyriausybė daro viską, ką gali.
„Netgi esant kompensavimui, tai iš valstybės biudžeto pareikalaus pusės milijardo eurų subsidijų. Jeigu eitume dar toliau, tai būtų milijardų milijardai. Tai yra nerealu.
Kažkur yra tas skausmo limitas, kurį gali pakelti tiek biudžetas, tiek priimti žmonės.
Tai yra sunkūs sprendimai, bet, iš principo, mes turime galvoti ir apie kitus dalykus, kaip patiems pasigaminti elektros energiją ir čia Vyriausybė siūlo visą eilę priemonių. Kiek galime, tiek kompensuojame“, – sakė jis.
Ministras prognozavo, kad elektros kaina į viršų kilti nebeturėtų.
„Elektros kaina nebekils, tai, ką mes dabar matome, turbūt, čia yra pikas, bet tol, kol karas vyks, į priekį nepajudėsime, nes elektros kainos yra surištos su dujų kainomis, o dujų kaina ilgą laiką taip pat nejudės žemyn.
Kita problema yra Vokietija, ji toliau sėkmingai uždarinėja atomines elektrines, likusias tris planuoja vėl neužilgo uždaryti, atsisakinėja dujų, neturi elektros ir visoje Europoje veikia kaip didžiulis siurblys. Siurbia visą elektrą.
Mūsų elektra kur dingsta? Ji atvažiuoja per Švediją, o kitu kabeliu išvažiuoja į Vokietiją. Mes, kadangi negaminame nieko, neturim elektros“, – kalbėjo jis.
Kurs energetines bendrijas, sąskaitos mažės
Pasak jo, Vyriausybė yra numačiusi, kad 2025-aisiais Lietuva iš atsinaujinančių energijos šaltinių turės 50 proc. elektros energijos, kas bus maždaug dvigubai daugiau nei turima dabar, o 2030-aisiais tikslai dar didesni.
To pasiekta, kaip tikino, bus subsidijuojant saulės elektrinių įsirengimą gyventojams, taip pat bus kuriamos energetinės bendrijos.
„Yra įkuriama speciali įmonė, kuri užsiregistruoja, kaip atsinaujinančių energetinių išteklių bendrija. Tuomet ši bendrija gali gauti valstybės dotaciją ar valstybės paskolas, bet viską, ką uždirba, turės išdalinti žmonėms.
Tai reiškia, kad žmonės, kurie yra energetiniame skurde, kurie bus sąraše, <...> jiems iš tos elektrinės bus dengiamas sąskaitoje elektros kainos padidėjimas.
Sąskaitos mažės visiems. Žiūrint į perspektyvą, kai mes imsimės šių žingsnių, visiems sąskaitos mažės, nes nuosava gamyba ženkliai mažina kainas“, – sakė jis.
