„Nors dujų brangimo tendencija išlieka, mes manome, kad netikslinga pora procentų didinti kainą, todėl šis didėjimas gali būti perkeltas į kitą mėnesį“, – DELFI sakė „Vilniaus energijos“ komercijos direktorius Rimantas Germanas.
Vasarį šilumos kaina Vilniuje yra 5,6 proc., Kaune – 9-9,6 proc., Klaipėdoje – per 6 proc. didesnė nei buvo sausį.
Paskutinį žiemos mėnesį šiluma Vilniuje kainuoja 21,9 ct/kWh su PVM, o sausį ji atsiėjo 20,75 ct/kWh su PVM.
Kaune iš gyventojams priklausančių individualių šilumos punktų tiekiama šiluma vasarį kainuoja 22,8 ct/kWh su PVM, o iš tiekėjui priklausančių grupinių ir individualių šilumos punktų – 24,07 ct/kWh. Sausį šilumos kaina Kaune buvo atitinkamai 20,8 ct/kWh su PVM ir 22,08 ct/kWh su PVM.
Klaipėdoje nuo vasario vienanarė šilumos kaina už suvartotą šilumos kiekį, kai šiluma tiekiama iš gyventojams priklausančių individualių šilumos punktų, yra 20,39 ct/kWh su PVM, o iš tiekėjui priklausančių šilumos punktų – 21,01 ct/kWh su PVM.
Sausį uostamiesčio gyventojai už į daugiabučius tiekiamą šilumą atitinkamai mokėjo 19,08 ct/kWh su PVM ir 19,7 ct/kWh su PVM.
Sausio rekordas dėl šalčio
Sausį Lietuvoje paspaudus neįprastam šalčiui, gyventojai gavo maždaug trečdaliu didesnes sąskaitas už šildymą nei už gruodį.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, Vilniuje vidutinio buto šildymo kaina sausį svyravo nuo 147 Lt iki 827 Lt. Asociacijos tvirtinimu, paskutiniais mėnesiais šilumos kainas Lietuvoje augino brangusios gamtinės dujos, importuojamos iš Rusijos.
„Statistika rodo, kad šilumos kainos neaugo tuose miestuose, kuriuose pagrindinis kuras – vietinis biokuras, pigesnis už gamtines dujas. Pavyzdžiui, biokurą vartojančioje Kelmėje šiluma per paskutinius keturis mėnesius atpigo 9 proc.“, – pranešime spaudai cituojamas V. Stasiūnas.
Tuo tarpu Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, kur šilumos kaina tiesiogiai priklauso nuo brangstančių dujų, šiluma 2009-ųjų lapkričio – šių metų vasario mėnesiais vidutiniškai brango 11 proc. LŠTA duomenimis, šiuo metu efektyviu šilumos energijos vartojimu išsiskiria tik 4,6 proc. visų Lietuvos daugiabučių namų. Patenkinamai šiluma vartojama 17,3 proc. šalies daugiabučių. Didžioji dalis – 55,7 proc. – šalies daugiabučių yra pasenę ir yra prasta šilumos energijos izoliacijos. 22,4 proc. Lietuvos daugiabučių šilumos energijos švaistymo rodikliai yra katastrofiškai aukšti.
DELFI primena, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) prognozuoja, kad šilumos kainos iki šildymo sezono pabaigos dar turėtų koreguotis dėl brangstančių gamtinių dujų. Anot komisijos, gamtinės dujos iki šildymo sezono pabaigos gali brangti apie 12,6 proc.
VKEKK duomenimis, šiuo metu 1000 kubinių metrų dujų prie Lietuvos sienos kainuoja per 830 Lt.
Šilumos tiekėjai vartotojus apie ateinančio mėnesio kainas turi informuoti likus penkioms dienoms iki kito mėnesio pradžios. Šiemet Lietuvoje įsigaliojo nauja šilumos kainų taikymo tvarka ir jos gali būti perskaičiuojamos kas mėnesį priklausomai nuo kuro kainos.
