Advokatų kontoros „Sorainen“ advokatė, Transporto sektoriaus grupės vadovė Laura Čereškaitė-Kinčiuvienė atsakydama į klausimus paaiškina, kaip tokie veiksmai yra vertinami tarptautinės teisės.
DELFI skelbė, kad Rusijos laivai sutrikdė strateginį Lietuvos projektą – elektros jungties su Švedija „NordBalt“ tiesimo darbus. Paskutinę balandžio dieną paskelbta, kad Lietuvos pusė ketvirtadienį ryte gavo pranešimą iš Rusijos laivų, kad pasišalintų iš elektros kabelio „NordBalt“ tiesimo zonos iki 18 val. Oficiali priežastis - vykdomos pratybos. Tai DELFI patvirtinęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius skaičiavo, kad nuo kovo Lietuva dėl panašių Rusijos veiksmų išsiuntė tris notas, tačiau negavo atsakymo.
-Ar vienos šalies laivai, vykdydami pratybas, gali trukdyti kitai šaliai vykdyti suplanuotus strateginius darbus pagal tarptautinę jūrų teisę?
- Incidentas šiuo atveju, anot viešų šaltinių, įvyko Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje. Pagal tarptautinės jūrų teisės nuostatas šioje zonoje visos valstybės gali plaukioti, tačiau laikantis taikios laivybos principo. Todėl, Rusijos karo laivai gali plaukioti šioje zonoje, tačiau negali trukdyti civilinei ir komercinei laivybai ar kabelių tiesimui. Vadovaujantis Jungtinių tautų jūrų teisės konvencija, visoms valstybėms yra suteikta teisė kloti povandeninius kabelius ir vamzdynus jūroje. Atsižvelgiant į tai, tam tikros šalies karinių pratybų vykdymas konkrečioje vietoje, kur kitos valstybės vykdo vamzdynų tiesimo darbus, galimai traktuotinas kaip pažeidžiantis šį taikios laivybos principą.
Pagal Jungtinių tautų jūrų teisės konvenciją, pakrantės valstybei yra numatyta teisė, formaliai ar faktiškai nediskriminuojant užsienio laivų vieni kitų atžvilgiu, laikinai sustabdyti užsienio laivų taikų plaukimą per tam tikrus savo teritorinės jūros rajonus, jei toks sustabdymas yra būtinas tos valstybės saugumui užtikrinti, įskaitant atvejus, kai vyksta karo pratybos. Toks sustabdymas įsigalioja tik po to, kai apie jį yra tinkamu būdu paskelbiama.
Šiuo atveju, kadangi karo pratybos vyko ne Rusijos teritorinėje jūroje, teisės stabdyti kabelių tiesimo darbus Jungtinių tautų jūrų teisės konvencija Rusijai nenumato. Konvencija apibrėžia, kas laikoma taikaus plaukiojimo pažeidimu. Tai yra veiksmai, kai kitos valstybės laivo plaukimas kelia grėsmę pakrantės valstybės taikai, tvarkai ar saugumui, jei svetimoje teritorinėje jūroje jis naudoja bet kokios rūšies ginklus pratybų ar manevrų metu, grasina panaudoti jėgą prieš valstybės suverenitetą, skleidžia propagandą, nukreiptą prieš kitos valstybės gynybą ir saugumą, paleidžia kokį nors karinį prietaisą ir panašiai.
- Ar yra buvę daugiau tokių atvejų, kai sutrukdoma vykdyti valstybei svarbius strateginius darbus dėl pratybų jūroje?
- Mums nėra žinoma atvejų dėl trukdymo vykdyti strateginius projektus. Tačiau yra žinomi atvejai, kai buvo pažeisti ir nutraukti povandeniniai kabeliai, už tai tarptautinėje teisėje numatyta atsakomybė. Aptariamoje situacijoje iš viešų pranešimų kol kas matome, kad Lietuva („Litgrid“) dėl Rusijos veiksmų nuostolių nepatyrė, tačiau jei nuostoliai kiltų, juos galima būtų reikalauti atlyginti.
Povandeninis optinis kabelis 2007 metais Vietnamo žvejų buvo nutrauktas siekiant parduoti jį kaip metalo laužą, ir šis atvejis buvo traktuotas kaip sunki nacionalinio saugumo grėsmė ir smūgis Vietnamo tarptautiniam įvaizdžiui.
2013 metais Egipto karinės pajėgos sulaikė tris narus, tariamai mėginančius pažeisti povandeninį kabelį, jungiantį Europą, Viduriniuosius Rytus ir Aziją.
Tačiau atvejų, kai kariniai laivai tariamai kliudo kitų valstybių suplanuotiems povandeninių kabelių ar vamzdynų tiesimo darbams, mums nėra žinoma.
-Lietuva dėl šių trukdymų yra įteikusi notas, per kiek laiko į jas turėtų būti atsakoma, jei neatsakoma - kokie yra tolimesni žingsniai?
- Nota siunčiama vadovaujantis Vienos konvencija dėl taikaus ginčų sprendimo ar kito tarptautinio susitarimo pagrindu ir yra laikoma mėginimu ginčą išspręsti taikiai.
Jeigu Lietuva remtųsi Jungtinių tautų jūrų teisės konvencijos pažeidimu, ginčas dėl Konvencijos aiškinimo ar taikymo pirmiausia sprendžiamas taikiomis priemonėmis. Šalys taip gali perduoti spręsti ginčą Tarptautiniam jūrų teisės tribunolui, Tarptautiniam Teisingumo Teismui arba arbitražui. Taip pat neišsprendus ginčo, jį galima perduoti spręsti teismui, turinčiam jurisdikciją pagal Konvencijos nuostatas. Taigi neatsakius į notas, Lietuva turės galimybę rinktis pažeistas teises ginti kitais Konvencijoje nustatytais būdais.
-Kaip galima apibendrintai įvertinti šį incidentą?
- Vertinant iš tarptautinės teisės perspektyvos Rusijos veiksmai yra „pilkoje zonoje“, t.y. juos galima vertinti kaip taikios laivybos principo pažeidimą, nes Jungtinių tautų jūrų teisės konvencija teisės stabdyti komercinius laivus išskirtinėje ekonominėje zonoje nenumato, tačiau identifikuoti akivaizdaus konvencijos nesilaikymo - yra sąrašas veiksmų, kas yra grėsmė taikiam plaukiojimui - kol kas pagrindo nėra.
-Dėkoju už pokalbį.
Projektą „NordBalt“ įgyvendinančios bendrovės „Litgrid“ duomenimis, nuo 2014 m. balandžio, kai „NordBalt“ kabelis pradėtas kloti jūros dugnu, kelis kartus buvo gauti nurodymai kabelį tiesiančiam ar kabelį saugantiems laivams pakeisti savo buvimo teritoriją.
„2014 metų birželį toks nurodymas buvo pateiktas laivui „Topaz Installer“, kuris guldo kabelį į jūros dugną. Kadangi kabelio nuleidimo darbas tuo metu, kai gautas nurodymas, nebuvo pradėtas, laivas kelioms valandoms pakeitė savo buvimo vietą, o grįžęs pradėjo darbus. Šiais metais nurodymus pasitraukti iš buvimo vietos tris kartus per kovą-balandį gavo laivas, kuris saugo jūros dugne gulintį kabelį, paskutinį sykį – balandžio 30 d.“, - priminė bendrovės komunikacijos vadovė Vilija Railaitė.
Skelbiama, kad visais atvejais laivams buvo nurodyta pakeisti buvimo vietą nuo kelių iki keliolikos valandų.
„Kabelį klojančio laivo darbas nebuvo sutrikdytas, todėl projekto eigai šie įvykiai neturėjo reikšmės“, - apibendrino ji.
