Nuo praėjusios savaitės Vilniuje vykdoma terminė dezinfekcija, kurios metu gyventojų prašoma penkioms minutėms atsukti visus namie esančius karšto vandens čiaupus. To reikia tam, kad legionelės būtų išnaikintos ne tik namo vamzdyne, bet ir vandens naudojimo taškuose.
© Shutterstock

Kovo 15 dieną Ekstremalių situacijų komisija nusprendė visuose sostinės pastatuose atlikti vadinamuosius termošokus. Tai padaryti nutarta po to, kai Vilniuje nuo legioneliozės mirė trys žmonės.

Komisija nusprendė, kad kovo 16–23 dienomis Vilniuje turi būti atliekami termošokai. Gyventojai jau turėjo pastebėti pakilusią į namus tiekiamo vandens temperatūrą, o pastatų prižiūrėtojai turėjo juos informuoti apie tai, kada tiksliai profilaktinės priemonės bus vykdomos.

Suabejojo veiksmingumu

Pastarosiomis dienomis savo namo skelbimų lentoje gyventojai turėjo pamatyti pranešimą, kuriame nurodoma, kuriuo metu jų name bus atliekamas termošokas.

Jame taip pat turėtų būti nurodyta valanda, kada gyventojų prašoma vidutiniškai stipriai atsukti visus bute esančius karšto vandens čiaupus ir palikti vandenį bėgti 5 minutes.

Tokia tvarka suabejojo į DELFI kreipęsis energetikos mokslų daktaras Romanas Savickas. Jis pateikė pavyzdį, kai pastate paaukštinta temperatūra laikoma nuo 8 iki 18 val., o gyventojams vandenį nuleisti liepta 18 val., t.y. jau po termošoko.

„Termošoko metu temperatūra yra greitai „žudanti“ legioneles, todėl tam ir pakeliama temperatūra, kad vamzdynuose jos žūtų, o kad žūtų dušo galvutėje reikia ir per ją praleisti tą aukštos temperatūros vandenį ir tuomet ir galvutėje jos žus. Priešingu atveju visos legionelės lieka vamzdyje nuo cirkuliacinio stovo iki dušo galvutės, nes ten temperatūra nebuvo užkelta“, – aiškino jis.

Tačiau Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento vedėja Asta Razmienė patikino, kad termošokas bus veiksmingas, jei tik gyventojai laikysis instrukcijų.

„Termošokas apima dvi fazes: pirma, kai visoje pastato sistemoje (stovuose) palaikoma iki 66 laipsnių pakelta temperatūra ir antra fazė – kai gyventojai nuleidžia 66 laipsnių vandenį“, – kalbėjo ji.

A. Razmienė pridūrė, kad nors nėra technikė, bet karšto vandens sistemų prižiūrėtojais jai teigė, kad karšto vandens temperatūrai sumažinti nuo 66 iki palaikomų 50–55 laipsnių, reikia laiko.

„Todėl manau, kad R. Savicko nuogąstavimas, kad gyventojai nespės nukenksminti čiaupų yra kiek perdėtas“, – apibendrino ji.

Dar viena priemonė

Gyventojų laiptinėse iškabintuose pranešimuose taip pat turėtų būti nurodoma, kad po termošoko reikia nuimti dušų ir čiaupų galvutes, mechaniškai nuvalyti nuosėdas ir pamerkti į specialią dušo galvutėms dezinfekuoti skirtą priemonę.

Taip galima užsitikrinti, kad legionelės vandens naudojimo taškuose būtų išnaikintos.

DELFI primena, kad Vilniuje nutarus prevenciškai dėl legionelių visuose daugiabučiuose atlikti terminę dezinfekciją, kurios metu pakeliama karšto vandens sistemose cirkuliuojančio vandens temperatūra, gyventojai sulauks didesnių sąskaitų už šildymą.

„Už karšto vandens kubą visi mokės tiek pat, bet už šilumą mokės daugiau. Papildoma šiluma, kuri bus sunaudota kaitinant vandenį daugiau negu įprastai, atsispindės sąskaitose už šilumą, ne už karštą vandenį, nes tai užfiksuos įvadiniai namo šilumos skaitikliai“, – naujienų agentūrai BNS sakė „Vilniaus energijos“ atstovas Nerijus Mikalajūnas.

Kaip naujienų agentūrai ELTA sakė Infekcinių ligų ir patogeninės mikrobiologijos instituto, patogeninės mikrobiologijos ir molekulinės epidemiologijos skyriaus vadovas Povilas Kavaliauskas, legionelės natūraliai gyvena vėsaus, gėlo vandens sistemose, turinčiose biolognių medžiagų.

„Rizikos grupei priskiriamos stovinčio vandens sistemos, sudarančios palankias sąlygas vamzdynų kolonizacijai mikroorganizmų bioplėvelėmis. Ant vamzdžių sienelių susiformuoja vadinamosios bioplėvelės, kurios yra labai palanki terpė, apsauganti legioneles nuo aplinkos poveikio, taip pat ir nuo karšto vandens. Į vandens sistemas legionelės atkeliauja su bendru šalto vandens tiekimu“, – pasakojo jis.

Kas yra legioneliozė ir kaip ji plinta

Kaip nurodo NVSC, legioneliozė – plaučių uždegimo rūšis, kurią sukelia Legionella bakterijos. Šiai ligai būdingos dvi formos: pirmoji – Legionierių liga, kuriai būdingas karščiavimas, mialgija, kosulys, pneumonija ir antroji – Pontiako karštligė, pasižyminti lengvesne ligos eiga be pneumonijos.

Žmonių imlumas šiai ligai nėra didelis. Lietuvoje šiais metais užregistruoti trys legionierių ligos atvejai. Pernai legioneliozė diagnozuota 11 šalies gyventojų. Dažniausiai šia liga suserga silpno imuniteto asmenys, taip pat sergantys lėtinėmis ligomis.

Maždaug vienas iš dešimties susirgusiųjų šia liga miršta.

Legionella bakterijos plinta per vandens dulksną (aerozolius), dažniausiai dėl netinkamai prižiūrimos ar sukonstruotos vandentiekio sistemos. Legionella bakterijos dauginasi 20–50 laipsnių temperatūros vandenyje, o aukštesnėje nei 50 laipsnių temperatūroje bakterijos gyvuoja, tačiau nebesidaugina.

Legionella bakterijos žūva, kai vandens temperatūra pakyla per 60 laipsnių, tačiau jeigu karšto vandens sistema yra užteršta apnašomis, temperatūrą reikėtų pakelti iki 65 laipsnių.

Legionelioze galima užsikrėsti įkvėpus bakterijomis užteršto vandens aerozolio. Liga nėra perduodama vienam žmogui nuo kito ar geriant vandenį. Liga taip pat neplinta iš vieno namo į kitą.

Kuo ilgesnė ir techniškai sudėtingesnė vandentiekio sistema, tuo didesnė rizika Legionella bakterijų atsiradimui. Šios ligos yra visai nesudėtinga išvengti, jei nuolat palaikysime šaltą vandenį šaltu, o karštą – karštu.

Vandens šildymo schema
Vandens šildymo schema
© NVSC nuotr.

Gyventojai turi reikalauti iš karšto vandens sistemų prižiūrėtojų, kad jiems būtų tiekiamas tik tinkamos temperatūros karštas vanduo. Tad kiekvienu atveju, jeigu kyla klausimų dėl vandens kokybės ar nepalaikomos temperatūros, pirmiausia reikėtų kreiptis į savo namo administratorių ar tiesiai į karšto vandens sistemos prižiūrėtoją.

Jeigu karšto vandens tiekėjas dėl kokių nors priežasčių nevykdo gyventojų prašymo, reikėtų apie tai pranešti Valstybinei energetikos inspekcijai, kuriai yra pavesta šilumos ir karšto vandens tiekėjų kontrolė.

Atrastos JAV

Kaip nurodo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, Legionella genties bakterijos atrastos 8-ojo dešimtmečio viduryje Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1976 metų rugpjūčio mėnesį Filadelfijoje tarp Amerikos legiono suvažiavimo dalyvių, gyvenusių viename viešbutyje, pasireiškė epideminis ūminės pneumonijos protrūkis, kurio metu susirgo 221 žmogus, 34 iš jų mirė.

1977 metais JAV Ligų kontrolės centro mikrobiologai iš protrūkio metu mirusio ligonio plaučių išskyrė gramneigiamų bakterijų ir serologiniais metodais įrodė, kad jos yra šios ligos sukėlėjai.

Vėliau šis mikroorganizmas buvo pavadintas Legionella pneumophila (plaučių legionele). Retrospektyviai ištyrus neaiškios kilmės plaučių uždegimais įvairiose šalyse susirgusių ligonių kraujo serumus paaiškėjo, kad legionelės ir anksčiau buvo sukėlusios ligų protrūkius Amerikoje ir Europoje.

Vėliau L. pneuomophila buvo išskirtos iš aplinkos mėginių, tiriant legioneliozės protrūkius įvairiose pasaulio šalyse. Pirmasis pneumoninės legioneliozės atvejis Lietuvoje nustatytas 1985 metais (retrospekytyviai).

Legionelės aplinkoje plačiai paplitusios: vandens telkiniuose, dumble, dirvoje, gamybinės ir visuomeninės paskirties objektų karšto ir šalto vandens apytakos sistemose. Vandens sistemose nusėdęs dumblas, rūdys pagerina sąlygas legionelėms daugintis.

Legioneliozė labiau paplitusi išsivysčiusiose šalyse, kurių ūkyje daug terminio vandens generavimo, aušinimo, recirkuliavimo, oro kondicionavimo ir kitų technologijų. Dažniausiai legionelių randama oro kondicionieriuose, aušintuvuose, kompresorinėse, dušinėse, baseinuose, įvairioje medicininėje aparatūroje (ypač taikomoje respiracinėje terapijoje).

Pramoninės gamyklos, mėsos kombinatai gali būti legionelių kaupimosi ir plitimo šaltiniai. Tokio pobūdžio gamybiniuose objektuose dėl gausaus vandens ir vandeninio aerozolio naudojimo susidaro palankios sąlygos legionelėms daugintis ir plisti.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Lietuvos energijai“ laikinai vadovaus M. Keizeris (9)

Valstybės valdomai elektros ir dujų įmones valdančiai grupei „ Lietuvos energija “ laikinai...

Kauniečių pinigai už šildymą kelia verslininkų aistras sulygino Kauną ir Rygą (48)

Nepriklausomi šilumos gamintojai (NŠG) vėl duria pirštu į Kauną – teigiama, kad laikinosios...

Artėjančio šildymo sezono įkarštyje gyventojų laukia kainų šokas (293)

Jei iki naujųjų metų Seimui nepavyktų rasti sutarimo dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatos...

Lietuvos mokslininkai konsultuoja Baltarusiją dėl Astravo atominės (23)

Lietuvos mokslininkai konsultuoja Baltarusijos valstybines institucijas ir specialistus,...

Į Klaipėdą atplaukia naujas SGD krovinys (31)

Ketvirtadienį į Klaipėdą atplaukia naujas suskystintų gamtinių dujų ( SGD ) krovinys.

Top naujienos

Socialdemokratų ministrai apsisprendė: du lieka, vienas traukiasi (80)

Socialdemokratų partijos tarybai apsisprendus trauktis iš valdančiosios koalicijos partijos...

A. Sysas: tariamės dėl kolektyvinio pareiškimo, kad traukiamės visi (113)

Lietuvos socialdemokratų partijos ( LSDP ) tarybai nusprendus nutraukti koalicijos sutartį su...

Vilniaus savivaldybė klimpsta į verslo dovanas: kokia tikroji jų kaina? (168)

Liberalo Remigijaus Šimašiaus valdomos sostinės savivaldybės vykdoma Lukiškių aikštės...

Vokietija patyrė šoką: į parlamentą išrinkta kraštutinių dešiniųjų partija (233)

Paaiškėjus pirminiams Vokietijos parlamento rinkimų rezultatams keliuose šalies miestuose...

R. Bogdanas. Nereikalingi žmonės rohinjai – naujas aruodas terorizmui

Prasidėjus masiniam rohinjų bėgimui iš Mianmaro, arba Birmos, Lietuvos žiniasklaida daugiausiai...

Artėjančio šildymo sezono įkarštyje gyventojų laukia kainų šokas (293)

Jei iki naujųjų metų Seimui nepavyktų rasti sutarimo dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatos...

Prognozė: Žemėje atsiras naujas vandenynas (7)

Novosibirske įsikūrusio geologijos instituto mokslininkai išsiaiškino Baikalo istoriją ir...

Vokietijos specialistų naudotų automobilių ataskaita: „Volkswagen Golf“ po 100 tūkst. kilometrų (29)

DELFI su žurnalu „ Auto Bild Lietuva“ tęsia straipsnių seriją, kuriais kviečia skaitytojus...

Laisvos vyras – apie gyvenimą pusiaukelės namuose: griežta tvarka, bausmės ir malonė pamatyti šeimą (148)

Amžiną meilę Donata Gutauskienė-Laisva ir Rolandas Gutauskas prisiekė daugiau nei prieš...

Ar reikėtų susirūpinti, jei šąla rankos ir pėdos? (1)

„Sakome, kad anemija arba mažakraujystė pasižymi odos ir ypač gleivinių blyškumu, bendru...