aA
Švedijoje elektros rinkos kaina yra penktadaliu mažesnė nei Lietuvoje, rodo elektros biržos „Nord Pool Spot“ spalio 16 d. duomenys. Ekspertai paaiškina, jog kainos Lietuvoje yra didesnės, nes šalis neturi pakankamai pigiai elektrą gaminančių elektrinių, o su pigesnę elektrą turinčia Skandinavija trūksta jungčių.
Kodėl elektros kainos Lietuvoje didesnės nei Švedijoje?
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Lietuva veikia izoliuotai „Nord Pool“ sistemoje, mes iš principo su Skandinavija neturime jokių jungčių, todėl ir kainos pas mus priklauso nuo vietos sąlygų: kas prekiauja, kokius pasiūlymus, generaciją turi ir panašiai. O Skandinavija visa sujungta tinklais, ji veikia vieningoje prekybos sistemoje, taigi kainos pas juos nusistovi vienodo lygio“, - pasakoja „Litgrid“ strategijos ir rinkos vystymo skyriaus vadovas Robertas Staniulis.

Pavyzdžiui, antradienį elektros biržoje švedai, norvegai ir danai elektrą galėjo pirkti po 35,18 eurų (121,47 lito) už megavatvalandę arba po 12,15 cento už kilovatvalandę, kai Lietuvoje elektros megavatvalandės kaina siekė 44,49 eurų (153,62 lito) arba po 15,36 cento už kilovatvalandę.

Tačiau elektros kaina biržoje nėra galutinė kaina vartotojui, papildomai prie jos prisideda perdavimo, skirstymo ir kitų paslaugų sąnaudos, taip pat pridėtinės vertės mokestis (PVM). Šiuo metu Lietuvoje vartotojai, naudojantys vienos laiko zonos elektros skaitiklius, už kilovatvalandę moka po 46 centus su PVM.

„Iš principo, jeigu skaičiuoti kainas atskirai Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, manau, kainų lygiai būtų skirtingi. Bet svarbu tai, jog skandinavai turi labai daug hidroelektrinių, jeigu yra drėgna, upėse daug vandens, tai hidroelektrinių gaminama elektra yra labai pigi ir tuo galima paaiškinti Skandinavijoje visą vasarą, rudenį besilaikiusias 20-30 eurų už megavatvalandę kainas. Tačiau istoriškai elektros kainos Skandinavijoje yra 40-45 eurai, nes, tarkime, žiemą, pavyzdžiui, 2011 m., kainos siekė 70-80 eurų, bet dabar, kadangi yra daug vandens ir veikiančių hidroelektrinių, kainos yra palyginti mažos“, - sako R. Staniulis.

Jis paaiškina, jog žiemą Skandinavijoje elektros kainos išauga dėl to, jog padidėja jos poreikis – daug namų naudojasi elektriniu šildymu, be to, pernai Švedijoje buvo sustojęs vienas branduolinis reaktorius ir elektra buvo gaminama kitose, brangesnį kurą naudojančiose elektrinėse.

Anot R. Staniulio, jei peržiūrėti, iš ko elektrą gaminasi skandinavai, Norvegijoje 99 proc. elektros pagaminama hidroelektrinėse, Švedijoje - hidroelektrinėse ir atominėse elektrinėse, o apie penktadalis - kitą kurą naudojančiose jėgainėse, Danijoje dominuoja vėjo ir termofikacinės jėgainės, o Suomija elektrą gamina termofikacinėse ir atominėse jėgainėse, be to, elektrą importuoja iš Rusijos bei Švedijos.

Lietuvai – salos kaina

Šiemet prie elektros biržos „Nord Pool Spot“ prisijungusios Lietuvos rinkos kainos yra didžiausios elektros biržoje, tačiau R. Staniulis sako, jog jos yra stabilios, priešingai nei Skandinavijoje.

„Lietuvoje kaina per daug nesikeičia, ties 45 eurais už megavatvalandę ji laikėsi ir 2010 m., ir 2011 m., ir šiemet yra labai panašus lygis, - teigia R. Staniulis. - Labiau tikėtina, jog kai mes turėsime jungtis su Skandinavija, kainos Lietuvoje bus panašios į kainas Skandinavijoje, bet mes tuo pačiu turėsime jungtis su ir Lenkija, ir su Rusija, tad būsime veikiami šių trijų šalių kainų. Tačiau, svarbu tai, jog ne rinkos dalyviai spręs iš kokios rinkos pirkti, o pati birža įvykdys prekybą, čia kaip vanduo baseine: ten, kur didesnis nuolydis elektra ir nutekės, tai yra, ten, kur didesnės kainos, elektra ir tekės, nes elektra teka iš pigesnės zonos į brangesnę.“

DELFI skelbė, jog Seimas priėmė „Elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas“ įstatymą, kuriame numatyta, kad iki 2013 m. planuojama sukurti regioninę Baltijos valstybių elektros rinką, elektros perdavimo tinklų jungties su Lenkija „LitPol Link 1“ eksploatavimo pradžia bus 2015 m., o šios jungties išplėtimas - 2020 m. Taip pat 2018–2020 m. planuojama nutiesti antrąją elektros perdavimo tinklų jungtį „LitPol Link 2“, o elektros perdavimo tinklų jungtį su Švediją „NordBalt“ planuojama pradėti naudoti 2015 m.

„Estijoje elektros kainos yra panašios į Skandinavijoje esančias kainas dėl „Estlink“ jungties su Suomija. Prekyba vyksta taip, jog kai skaičiuojama kaina, visi dalyviai pateikia pasiūlymus pirkti ir parduoti, o birža suskaičiuoja, kiek turėtų būti importuota ar eksportuota elektros per „Estlink“, kad kainos susilygintų. Jeigu pralaidumo per jungtį užtenka, kainos susilygina, jei neužtenka, kainos šiek tiek skiriasi“, - dėsto R. Staniulis.

Vidmantas Salietis
Vidmantas Salietis
© DELFI (E.Fuks) nuotr.

„Jeigu kainos tarp susietų rinkų šiek tiek skiriasi, tai reiškia, jog jungtys yra visiškai apkrautos, ir elektra jomis daugiau negali praeiti. Tačiau ši sistema veikia tik Skandinavijos šalyse ir Estijoje, nes Lietuva yra izoliuota, mes neturime nei tiesioginės jungties su Švedija, nei tiesioginės jungties su Estija, o Latvija vis dar nepriklauso „NordPool“, taigi Lietuvos kaina dabar yra salos kaina ir ji kol kas nepriklauso nuo kainų Švedijoje ar Estijoje. Bet elektros biržoje atsiradus Latvijai, greičiausiai Lietuvoje ir Latvijoje formuotųsi viena kaina, su Estija kartkartėmis būtų tokia pati kaina, o kartais, kai pralaidumai tarp Estijos ir Latvijos būtų užimti, kainos skirtųsi. Bet kai atsiras kabelis su Švedija, kainos bus panašios į elektros kainą Švedijoje“, - antrina “Lietuvos energijos“ didmeninės elektros prekybos departamento direktorius Vidmantas Salietis.

Tačiau jis atkreipia dėmesį, jog elektros kainos Skandinavijoje ne visuomet yra mažos: dėl elektros gamybos hidroelektrinėse kainos labiau svyruoja – kai yra drėgna ir šilta, jos gali būti labai žemos, bet jei yra šalta ir sausa, kainos bus aukštos.

„Be to, biržoje nėra prekiaujama visa elektra, kuri yra suvartojama, ji tėra prekybos aikštelė įdėti savo pirkimo ar pardavimo pasiūlymą ir sulaukti rezultatų. Grubiai tariant, tai yra toks anoniminis turgus, kur tiek pirkėjai, tiek pardavėjai susitinka. Skandinavijoje biržinė prekyba yra žymiai labiau išvystyta, o Lietuvoje vis dar labai daug prekybos vyksta per dvišalius kontraktus ir įmonėms nebūtina eiti į biržą. Taigi Skandinavijos biržoje yra žymiai daugiau ir pirkėjų, ir pardavėjų, o anoniminės prekybos procesas patrauklesnis, pardavėjų nereikia apklausinėti, prekyba likvidi. Lietuvos birža nėra tokia likvidi, kaip Skandinavijos“, - sako V. Salietis.

Anot jo, kai Lietuvą ir Švediją sujungs elektros kabelis, didžiąją laiko dalį Lietuvos rinkos elektros kaina bus labai artima kainai Švedijoje ir atitinkamai, jei Švedijoje kainos kiltų, tikėtina, jog tai vyktų ir Lietuvoje.

„Dabar net Lietuvos ir Estijos biržos veikia kaip visiškai skirtingos prekybos aikštelės, kurios nėra susietos“, - teigia V. Salietis.

Latvija prie elektros biržos „Nord Pool Spot“ planuoja prisijungti kitąmet.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Ignalinos AE vadovas: koronaviruso krizės įtaka Ignalinos AE buvo minimali (1)

Koronaviruso krizė kiek sulėtino nuo 2010 metų nebeveikiančios ir uždarymo projektus...

Skvernelis apie derybas su Baltijos šalimis dėl Astravo AE: artėjame prie susitarimo (5)

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad artėjama prie susitarimo su Baltijos šalimis...

Žinia apie JAV „juodojo aukso“ atsargų sumažėjimą kelia naftos kainas (1)

Neoficialiems duomenims parodžius, kad JAV komercinės „juodojo aukso“ atsargos per praėjusią...

Vaičiūnas kreipėsi į EK dėl Baltarusijos veiksmų skubinant nesaugios Baltarusijos BE paleidimą (6)

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas , atsižvelgdamas į Baltarusijos veiksmus skubinant...

„Kauno energija“ pasirašė 55 mln. eurų paskolos sutartį su EIB

Centralizuotai šilumą tiekianti „Kauno energija“ pasirašė 55 mln. eurų paskolos sutartį su...

Top naujienos

Į politiką grįžtanti Graužinienė: tiek, kiek atlaikiau, teko tik vienetams (53)

Buvusi Seimo pirmininkė, iš viešumos vienam politiniam ciklui pasitraukusi Loreta Graužinienė...

Ekonomistai – apie neramumų Baltarusijoje pasekmes Lietuvai: įžvelgia rizikų, siūlo įsileisti daugiau imigrantų (34)

Ekonomistų teigimu, pastarųjų dienų įvykiai Baltarusijoje trumpuoju laikotarpiu neturės...

Pamirškite, kad COVID-19 pasireiškia tik karščiavimu ir kosuliu – medikams susirūpinimą kelia visai kiti simptomai (212)

Jungtinėse Valstijose pradėjus plisti koronavirusui , dermatologai ant kai kurių paciento odos...

Aviakompanija „Cathay“ po 1,3 milijardo dolerių nuostolių įspėja apie didžiausią krizę

„Cathay Pacific Airways Ltd“ pranešė, kad dar kurį laiką nesitiki reikšmingo verslo...

Minske – dar vienas neramus vakaras: pareigūnai panaudojo ašarines dujas, patvirtinta protestuotojo mirtis papildyta 23:59 (380)

Įvairiuose Minsko rajonuose trečiadienio vakarą rinkosi protestuotojų grupės. Portalo tut.by...

Mirė žurnalistas Aurelijus Katkevičius papildyta 21:20 (183)

Eidamas 58-uosius metus mirė žurnalistas, Lietuvos verslo dienraščio „Verslo žinios“...

Tyler Cowen

Ne, „bandos imunitetas“ negali mūsų visiškai apsaugoti nuo koronaviruso

Bandos imuniteto klausimas – o konkrečiau, ar kai kurie miestai ir regionai jį įgyja greičiau...

Kokios miško gėrybių kainos ir kaip uogas nusipirkti pigiau nei turguje kokios krituolių kainos

Ši vasara ypatinga kuo, kad Lietuvos miškai labai skiriasi. Ten, kur dar neseniai buvo grybautojų...

Baltarusių aktyvumas gali nustebinti net ukrainiečius: net atskiri kiemai ginasi prieš OMON'ą (548)

Protestai Baltarusijoje stipriai skiriasi nuo Ukrainos Maidano, čia į gatves išėję žmonės...

Kolegos prisimena Aurelijų Katkevičių: negalėjai nenorėti būti kaip jis (11)

Trečiadienio vakarą Lietuvą pasiekė liūdna žinia, kad Anapilin iškeliavo žurnalo „Verslo...

|Maža didelių žinių kaina