Ko tikėtis artėjantį šildymo sezoną: tokių žemų kainų nematė visą dešimtmetį

Šilumos tiekėjai jau apsirūpino pigiu biokuru, o jei netikėtinai smarkiai atšaltų ir reikėtų kūrenti gamtines dujas – jos taipogi pigios, tvirtina Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius.

„Kainos tikrai bus geros. Kadangi didžioji dalis biokuro jau yra nupirkta ir kainos žinomos šildymo sezonui, tai galima laukti gana žemų šilumos kainų. Ar sąskaitos bus žemos, tai dar priklausys ir nuo klimato sąlygų“, – sako V. Lukoševičius.

Per metus šiluma Kaune atpigo 27,5 procento, Vilniuje – 20,4 proc., Klaipėdoje – 13,7 proc., o Panevėžyje – 11 proc., Šiauliuose ji liko panaši. Apskritai spalį šiluma visoje Lietuvoje atpigusi 17 proc., lyginant su pernai tuo pat metu. O lyginant su 2012 m., šiluma daugiau nei dvigubai pigesnė, rodo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) prognozė.

„Mes iš ties šitą šildymo sezoną pasitinkame su rekordiškai žema šilumos kaina. Rekordiškai, pabrėžiu. Tokios žemos šilumos kainos Kaune spalio mėnesį nebuvo jau 23 metus“, – teigia „Kauno energijos“ Komunikacijos projektų vadovas Ūdrys Staselka.

Dalyje rajonų šiluma nežymiai pabrangs: šilta pernykštė žiema lėmė, kad teks kompensuoti nepadengtas katilinių pastoviąsias išlaidas.

Šildymo sezonas šiemet vėluoja dėl šiltų orų – jis įprastai pradedamas, kai vidutinė paros temperatūra krinta žemiau 10 laipsnių Celsijaus, dėl to atskirai sprendžia savivaldybės. Atskirų namų gyventojai dėl šildymo įjungimo gali nuspręsti ir anksčiau. Pernai šildymo sezonas buvo pradėtas rugsėjo pabaigoje, o šiemetinė rugsėjo pabaiga buvo šilčiausia nuo pat 1961 m., rodo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenys.

Planuoja, kad visą sezoną šiluma bus pigesnė

Šilumos kainos yra reguliuojamos pagal bendrovių patiriamas išlaidas. V. Lukoševičius patikina, kad ne visuose miestuose situacija vienoda, tačiau bendra tendencija – kainos bus žemesnės.

„Didieji miestai – visi planuoja gerokai mažesnes kainas. Pavyzdžiui, Panevėžyje patvirtinta nauja bazinė kaina – tai minus 10 proc., lyginant su praėjusiais metais netgi. Šiauliuose – minus 6 proc., Mažeikiuose – minus 11 proc. Vilniuje kaina irgi žinoma, ji 2,6 proc. mažesnė, Kaune – 4 proc. Didieji miestai eis į mažesnių kainų lygį, jeigu niekas nepasikeis. O mažesniuose miestuose yra ir padidėjimų, bet jie irgi nereikšmingi – iki 10 proc. ribose, tad nereikėtų gąsdinti“, – sako V. Lukoševičius.

Valdas Lukoševičius

© DELFI / Andrius Ufartas

Spalį kainos didesnės nei pernai Raseinių, Šalių, Kelmės, Lazdijų. Pakruojo, Švenčionių, Kaišiadorių rajonuose. Šilumos kainų skirtumai tarp rajonų – daugiau nei dvigubi. Jei Kaune kilovatvalandė šilumos kainuoja 3 centus, o Vilniuje – 3,4 cento, tai Biržuose – 8,3 cento, Šakiuose – 7,6 cento, Kazlų Rūdoje – 7,2 cento, rodo VERT prognozė.

Kodėl dalyje rajonų šiluma brangsta?

„Dėl šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo grafikų. Nes praeitas šildymo sezonas buvo gerokai šiltesnis nei planuota, todėl kai kurios dedamosios, pastoviosios išlaidos turi būti kompensuojamos kitą šildymo sezoną. Tačiau pigesnis biokuras mažina šilumos kainas. Tik va, tų negautų pajamų kompensavimas kai kur kainas didins. Todėl kelis procentus į vieną ar kitą pusę šilumos kainos gali svyruoti, lyginant su praėjusių metų sezonu“, – paaiškina V. Lukoševičius.

Vilniaus šilumos tinklų Gamybos departamento direktorius Miroslovas Mečkovskis tvirtina, kad šiemetinis šildymo sezonas, vertinant tik šilumos kainas, gali būti 10-12 proc. pigesnis dėl sumažėjusių biokurų ir gamtinių dujų kainų. Jau lapkritį 10,6 proc. Šilumos ketinama supirkti iš veiklą pradėjusios atliekų jėgainės. Dar prisideda ir efektyvumas.

„Lyginant dabartinę šilumos kainą su ankstesnių laikotarpių kaina pastebime, kad prieš 10 metų šilumos kainos pastovioji dedamoji buvo 48 proc., prieš 5 metus – 32 proc. didesnė, nei yra dabar. Šiuo metu pastovioji dedamoji yra žemiausia per 10 metų laikotarpį. Didžiausią įtaką tam turėjo remonto ir aptarnavimo, darbo užmokesčio, administracinių sąnaudų bei ilgalaikio turto valdymo suefektyvinimas“, – sako M. Mečkovskis.

Kiti šilumos tiekėjai laikosi, kiek atsargesnės pozicijos, tačiau pripažįsta – taip pigu, kaip dabar, dar nebuvo.

„Kalbant apie visą šildymo sezoną – niekas nepasakys. Įvairių sandorių yra, ir trumpalaikių, ir ilgalaikių. O be to, kas žino, kokia bus oro temperatūra. Jei kalbant grynai apie šilumos kainą, tai taip, be abejo, tikėtina, kad ji bus žemesnė. Bet iš kitos pusės, niekas nežino, kaip pakryps biokuro kaina, ar reikės įjungti dujinių pajėgumų, jei staiga orai atšaltų – tuomet natūraliai šilumos kaina didėtų“, – paaiškina „Kauno energijos“ atstovas.

"Kauno energija"

© DELFI / Rafael Achmedov

„Klaipėdos energijos“ atstovas Arūnas Liubinavičius taipogi vertina, kad šiuo metu kaina „ganėtinai menka dėl to, kad kol kas deginamas biokuras“.

„70-80 proc. Klaipėdos miesto poreikio sudaro iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkama šiluma ir iš biokuro gaminama šiluma“, – sako jis.

Biokuro ir dujų kainos – žemumose

Šilumos kainos seka paskui biokurą, kuris atpigęs iki kelių metų žemumų. Dar rugpjūtį šilumos tiekėjai buvo supirkę 58 proc. reikiamo biokuro visam šildymo sezonui, skelbė energijos išteklių birža „Baltpool“.

„Palyginus su praėjusių metų Lietuvos šildymo sezono kaina (12,54 Eur/MWh) besiformuojanti būsimo šildymo sezono kaina yra mažesnė 15,8 proc.“, – teigiama biržos apžvalgoje.

V. Lukoševičius paaiškina, kad biokuro kainą sumažino pigus importas iš Baltarusijos.

„Baltarusijoje, Ukrainoje, kituose pietų kraštuose medieną labai puola vabzdžiai, vadinamasis tipografas. Todėl kirtimų apimtys didelės, susidaro daug kokybiškos žaliavos. Lietuvos biokuro tiekėjams ir gamintojams tai nėra gera žinia, jie ėmėsi žygių apriboti importą. Jau dabar Seime registruotos šilumos ūkio įstatymo pataisos, kad būtų apribotas biokuro importas. Jei jos būtų priimtos, tai, žinoma, nuo sausio galėtų pakelti bendrą biokuro kainų lygį maždaug pusantro karto, tai iškart atsilieptų ir šildymo kainoms“, – sako V.bLukoševičius.

© DELFI / Andrius Ufartas

Anot jo, importo ribojimai iškraipytų rinką ir lemtų ne tik didesnes kainas, bet ir didesnius kirtimus Lietuvoje.

„Galime geriau paremti tiesiogiai biokuro gamintojus, bet pasinaudoti šia proga, išsaugoti savo miškus ateičiai ir sudeginti tą nereikalingą medieną iš kaimyninių šalių. Savo miškų potencialą verčiau palikti ateičiai – neprapuls“, – stebisi V. Lukoševičius.

O importuojamos gamtinės dujos rugpjūtį kainavo 7,63 Eur už megavatą – tokios žemos kainos nebuvo bent nuo 2015 metų, tiek rodo VERT duomenys. Į šią kainą neįskaičiuotas transportavimas vamzdynais.

„Dujos irgi yra labai pigios – tai čia yra dar vienas labai geras stabilizuojantis faktorius. Paprastai dujų prireikia šalčiausiu laikotarpiu, jeigu staiga atšąla iki -20 laipsnių ir žemiau. Tuomet to laikotarpio sąnaudos priklauso nuo dujų kainos. Net jei ir būtų labai šalta žiema, tikėtina, kad dujos labai reikšmingai nepabrangs. Tai reiškia, kad mes netgi šalčiausią laikotarpį praeitume su gana žemomis šilumos kainomis“, – patikina V. Lukoševičius.

Valdas Lukoševičius

© DELFI / Andrius Ufartas

Atliekų jėgainės muša kainas

Dar vienas faktorius, leisiantis didmiesčiuose mažinti šildymo kainas – pradėjusios veikti atliekomis kūrenamos jėgainės.

Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) laimėjo lapkričio mėnesiui skelbtą centralizuoto šilumos tiekimo aukcioną, pasiūliusi mažiausią kainą – 2,18 cento už kilovatvalandę. Šiemet veiklą pradėjo ir kogeneracinė jėgainė Kaune.

Vilniaus kogeneracinė jėgainė

© Įmonės nuotr.

„Jos aišku bandys konkuruoti su biokuru ir tai dar labiau sumažins šilumos kainas. Ir Kaunas, ir Vilnius pateikė iš atliekų gaminamos šilumos pasiūlymą lapkričio mėnesiui – tai faktorius, kuris Vilniuje ir Kaune jau mažina ir dar mažins šilumos kainą iki pat šalčių“, – sako V. Lukoševičius.

Jis paaiškina, kad šalčiausiais laikotarpiais konkurencija kainomis tarp atskirų gamintojų didmiesčiuose yra menkesnė – miestuose užsakomų kiekių pakanka visoms privačioms katilinėms, todėl kainos išauga.