Nepaisant to, naftos produktų ir gamtinių dujų krovinių srautai praėjusiais metais, palyginti su 2017-aisiais, mažėjo nežymiai, bendrovei pavyko pasiekti planuotus pelno rodiklius, teigia KN.
Dėl rizikų, susijusių su įtempta geopolitine situacija, bei investicijų, nukreiptų į naujai plėtojamą veiklą, kuri sustiprins bendrovės konkurencingumą pritraukiant tranzitinius naftos produktų srautus ateityje, KN 2018 m. buvo suplanavusi gerokai konservatyvesnį biudžetą ir deklaravusi siekį uždirbti 10,2 mln. eurų pelną.
Remiantis neaudituotomis finansinėmis ataskaitomis, 2018 m. grynojo pelno planą bendrovė pasiekė - KN uždirbo 11,5 mln. eurų grynojo pelno. Bendrovė uždirbo 100 mln. eurų pajamų, kai 2017 m. jos siekė 106,5 mln. eurų.
Apibendrinti neaudituoti 2018 m. duomenys rodo, kad pernai KN naftos produktų krovos apyvarta siekė 6,69 mln. t, kai 2017 m. - 7,18 mln. t. Nežymų krovos mažėjimą daugiausia lėmė mažesni šviesiųjų naftos produktų srautai iš „Orlen Lietuva“ perdirbimo gamyklos, nes daugiau produkcijos ji nukreipė geležinkeliu į kaimynines rinkas.
„Nepaisant to, kad 2018 m. naftos bei jos produktų logistikoje tarp kaimyninių valstybių buvo jaučiama įtampa, mums pavyko išlaikyti stabilius tranzitinių krovinių srautus. Bendrai pernai jie mažėjo tik 5,3 proc. KN išlaikė lyderio pozicijas aplenkdamas visus kitus naftos produktų terminalus Baltijos jūros pakrantėje, neskaitant Rusijos Ust-Lugos uosto“, - pranešime sako KN generalinis direktorius Mindaugas Jusius.
Kiek mažesnė naftos produktų krova turėjo įtakos ir Klaipėdos bei Subačiaus naftos terminalų pardavimo pajamoms, kurios, lyginant su 2017 m., sumenko 7 proc. ir sudaro 35,2 mln. eurų.
Anot M. Jusiaus, tikimasi, kad šiemet užbaigus antrąjį investicijų etapą, kurio metu bus pastatytos 10 naujų talpyklų, įrengta nauja iškrovimo estakada bei nutiesta nauja geležinkelio vėžė, naftos produktų krovos srautą pavyks didinti iki 7,2 mln. tonų. Įgyvendinus šiuos projektus, KN naftos terminalas galės ne tik perkrauti didesnius naftos produktų kiekius, bet ir vienu metu priimti perkrovai didesnį spektrą naftos produktų ir jų komponentų.
Bendrovės valdomame SGD terminale iš viso per 2018 m. išdujinta ir perkrauta 9,2 mln. MWh dujų, kai pernai tuo pačiu laikotarpiu - 12,6 mln. MWh. SGD terminalo veiklos apimtys buvo mažesnės dėl terminalo naudotojų užsakytų mažesnių pajėgumų, susijusių su SGD kainų augimu. Tai turėjo įtakos ir SGD terminalų pajamoms, kurios sudaro 64,5 mln. eurų ir yra 5,4 proc. mažesnės nei atitinkamu laikotarpiu 2017 metais.
Praėjusiais metais SGD terminalų veiklos grandinė buvo išplėsta SGD paskirstymo stotimi, kurioje 2018 m. buvo perkrauta 64 tūkst. MWh SGD. Šių metų pradžioje KN plėtojamą SGD logistikos grandinę Baltijos jūros regione sustiprino ir KN kartu su partneriu valdomas didžiausias pasaulyje SGD transportavimo ir bunkeriavimo laivas „Kairos“. SGD perkrovai iš Klaipėdos SGD terminalo į prie Klaipėdos uosto vartų esančią SGD paskirstymo stotį naudojamas laivas šiemet jau atliko dvi mažos apimties perkrovos operacijas.
„Kairos“ padės užtikrinti konkurencingesnę SGD tiekimo grandinės kainą bei užtikrins sklandų ir operatyvų paslaugos teikimą paskirstymo stoties naudotojams“, - sako M. Jusius.
Pasak jo, KN ir šiemet itin daug dėmesio skirs SGD verslo linijai, kuri atsispindės ir 2019 m. pristatyti planuojamoje ilgalaikėje bendrovės strategijoje. Siekdama išnaudoti sukauptą patirtį Klaipėdoje KN ketina vystyti kitus SGD terminalus įvairiuose žemynuose, tapti išvystytų terminalų dalininke bei teikti operavimo ir priežiūros paslaugas.
„Šis laikotarpis bendrovei yra itin atsakingų sprendimų metas - viena vertus, ruošdamiesi mums valstybės patikėto sprendimo dėl ilgalaikio SGD importo užtikrinimo įgyvendinimui, turime pasirengti papildomiems finansiniams įsipareigojimams, kita vertus, turime išpildyti akcininkų lūkesčius ir uždirbti nustatytą pelno grąžą. Matome dideles veiklos perspektyvas didinant mūsų sukauptų specifinių žinių (know-how) eksportą. Turime aiškią viziją, kuri remiasi tarptautinių SGD terminalų vystymu kitose šalyse, numatome ambicingą plėtrą globalioje rinkoje“, - planais dalijasi KN vadovas.
Energetikos sektorius, kaip ir kitos srities verslas, neturi imuniteto prieš augančių kaštų tendencijas - sąnaudoms augant beveik taip pat sparčiai kaip pajamoms, veiklos efektyvumas tampa svarbus kaip niekada, teigiama bendrovės pranešime. Todėl KN šiemet daug dėmesio skirs sąnaudų mažinimui ir kaštų taupymui visose organizacijos srityse. Jau nuo praėjusių metų gruodžio pradžios įmonėje taikyta kaštų mažinimo politika: atidžiai buvo peržiūrimi ir efektyvinami visi veiklos procesai, formuojant šių metų sąnaudų biudžetą gerokai sumažintos išlaidos, teigia KN.
Nepaisant to, bendrovė teigia neatidėsianti suplanuotų investicijų į aplinkosaugą, kurios numatytos praėjusiais metais parengtame ir visuomenei pristatytame Aplinkosaugos priemonių plane.
„Bendruomenėms esame įsipareigoję ir toliau vykdyti tvarią veiklą bei užtikrinti aukščiausius aplinkos apsaugos standartus - tą ir pažadame daryti. Numatome, kad iki 2021 m. pabaigos KN investicijos į aplinkosaugos sritį bus pasiekusios 8 mln. eurų“, - skaičiuoja M. Jusius.
Siekdama ilgalaikių organizacijos tikslų, bendrovė teigia pernai daug dėmesio skyrusi organizacinei kultūrai stiprinti: toliau bendrovėje diegtos atnaujintos vertybės, patvirtintas jomis paremtas KN elgesio standartas, kuris taikomas ne tik KN darbuotojams, bet ir valdybos bei stebėtojų tarybos nariams, taip pat KN partneriams, klientams, tiekėjams.
Nuoseklaus KN organizacinės kultūros pokyčio dalis yra ir šiemet įgyvendinamas motyvacinės sistemos pokytis, kai dalį premijos darbuotojams siūloma išmokėti bendrovės akcijomis, rašoma pranešime.
Pasak KN generalinio direktoriaus, priimdama tokį sprendimą bendrovė siekia stiprinti darbuotojų motyvaciją siekti ilgalaikių organizacijos tikslų, didinti darbuotojų įsitraukimą ir skatinti atsakomybę už bendrus veiklos rezultatus.
