„Klaipėdos nafta“ ir „Orlen“ kartu ketina aptarnauti jūrinius vėjo parkus

Tai numato įmonių pasirašytas ketinimų protokolas, penktadienį pranešė „Klaipėdos nafta“.

Juo susitarta dėl bendradarbiavimo sąlygų rengiant ir įgyvendinant Lietuvos vėjo parkų Baltijos jūroje naudojimo ir priežiūros strategiją, kurią planuojama parengti iki 2023 metų vidurio.

Pasak „Klaipėdos naftos“ administravimo ir korporatyvinio valdymo direktoriaus Ryčio Valūno, „Orlen“ yra ilgametis bendrovės partneris.

„Matome naujų plėtros galimybių ir potencialą kurti vertę vėjo energetikos sektoriuje. Neabejojame, kad vėjo jėgainių parkai Baltijos jūroje gali būti daug žadantis švarios energijos šaltinis“, – pranešime teigė R. Valūnas.

„Tikime, kad suvieniję jėgas, pasikeitę patirtimi ir žiniomis su „Klaipėdos nafta“ prisidėsime prie stiprios ir tvarios jūrinio vėjo jėgainių parkų plėtros Lietuvoje ir padėsime užtikrinti energetinį saugumą mūsų regione", – teigė „Orlen Neptun I“ generalinė direktorė. Anna Lukaszewska-Trzeciakowska.

Anksčiau skelbta, kad „Orlen“ ir „Orlen Lietuva“ ketina dalyvauti pirmajame Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje aukcione.

Energetikos ministerija aukcioną numato paskelbti 2023 metų rugsėjo 1 dieną, o laimėtoją atrinkti 2024 metų pradžioje.

Planuojama, kad vėjo parkas pradės veikti apie 2030-uosius, jo galia sieks 700 megavatų (MW).

Aukcionu taip pat domisi Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „Orsted“, Lietuvos „Ignitis grupė“ ir „Achemos grupė“, Vokietijos RWE kompanija „RWE Renewables“, bendrą įmonę ketinančios steigti atsinaujinančiosios energetikos bendrovė „Green Genius“ ir didžiausia privati Lenkijos energetikos bendrovė „Polenergia“, taip pat Nyderlandų įmonė „Van Oord“ ir jos iš dalies valdomas Estijos vėjo jėgainių parko jūroje vystytojas „Saare Wind Energy“.

Skaičiuojama, kad jūrinis vėjo parkas pagamins iki 3 TWh elektros – tai patenkintų iki ketvirtadalio Lietuvos poreikio. Projektas taip pat sukurtų per 1,3 tūkst. darbo vietų. Lietuva jūroje kol kas neturi vėjo parkų.