Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija skaičiuoja, kad 2012-2013 m. vidutinė šilumos kilovatvalandė (kWh) pabrango 2 proc., iki 29 ct/kWh, kai ankstesnį šildymo sezoną šis augimas siekė 19 proc.: nuo 24 iki 28,5 ct/kWh.

Tačiau Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas skaičiuoja, kad nors kovas ir buvo šaltesnis nei įprasta, balandis dažniausiai yra paskutinis šildymo mėnuo.

„Balandžio viduryje tikrai atšils, ir šildymą išjungs – kaip kiekvienais metais, taip ir šiemet. Paprastai po šalčių atšyla greičiau, tačiau po to būna bėda, kai šildymas jau yra išjungtas, o gegužę orai vėl atšąlą ir kas buvo pasodinta – nušąla“, - primena šilumininkas.

Pasak jo, jeigu palyginti 15-os balandžio ir 15-os spalio šildymo dienų kainas, balandį paprastai reikia mokėti mažiau.

„Spalį reikia įšildyti namą po rudens darganų. Todėl paprastai sąskaita už balandį būna mažesnė nei sąskaita už spalį“, - paaiškina jis.

Kiek padidėjo sąskaitos

Didžiausią dalį šalies daugiabučių, tai yra 55,7 proc., sudaro senos statybos nerenovuoti namai, suvartojantys daug šilumos. Šiuose namuose gyvenančių žmonių sąskaitos pernai padidėjo nuo 360 litų iki 428 litų už 60 kv. m butus. Šį šildymo sezoną jos dar paaugo iki 436 litų.

Tačiau labiausiai padidėjusi šilumos kaina pasijuto senos statybos, labai prastos šiluminės izoliacijos namų gyventojams: pernai ji augo nuo 504 litų iki 599 litų už tokio pat dydžio butus, šiemet – dar iki 610 litų. Tokių namų yra 22,4 proc.

Dalį daugiabučių (17,3 proc.) sudaro vidutiniškai šilumos naudojantys daugiabučiai. Juose gyventojai už 60 kv. m butų šildymą 2010-2011 m. mokėjo 216 litų, o pernai - jau 257 litus, o šį šildymo sezoną 262 litus.

Vidutiniškai už šildymo sezono mėnesį mažiausiai šilumos suvartojančiose daugiabučiuose 60 kv. m buto savininkai prieš dvejus metus gaudavo 144 litų sąskaitas, o praėjusį sezoną jos sudarė 171 litą, o šį – 174 litus. Skaičiuojama, kad tokio tipo namų Lietuvoje yra mažiausiai – 4,6 proc.

Kainą kėlė dujomis kūrenami miestai

Vytautas Stasiūnas
„Aukštesnę šilumos kainą tiesiogiai lėmė gamtinių dujų kainos augimas. Šį šildymo sezoną šilumos įmonės dujas vidutiniškai pirko už 1,91 tūkst. Lt tonos naftos ekvivalento (tne), prieš metus – už 1,881 Lt/tne. Tai lėmė, kad gamtines dujas vartojančiuose miestuose šiluma šį šildymo sezoną vidutiniškai kainavo 30,5 ct/kWh, o prieš metus – 30 ct/kWh“, - teigia V.Stasiūnas.

Anot jo, kita situacija buvo miestuose, naudojančiuose biokurą: vidutinė jo kaina šį šildymo sezoną sudarė 650 Lt/tne ir buvo 100 Lt/tne mažesnė nei prieš metus. Tokie miestai už šilumą vidutiniškai mokėjo vos 21 ct/kWh, kai ankstesnį šildymo sezoną - 22 ct/kWh.

„Gamtinių dujų kainos įtaka visų Lietuvos miestų vidutinei kainai yra didesnė nei biokuro, nes iš vietinio kuro yra pagaminama tik ketvirtadalis visos centralizuotai tiekiamos šilumos energijos“, - kodėl vidutinė šilumos kilovatvalandės kaina didėjo sako V. Stasiūnas.

DELFI skelbė, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Danas Janulionis yra konstatavęs, kad prie biokuro naudojimo iš esmės nepereina šeši Lietuvos didmiesčiai šeši Lietuvos didmiesčiai, o dauguma mažųjų Lietuvos miestų šildymui naudoja biokurą, o jų biokuro naudojimo vidurkis yra apie 60 proc.

Gyventojų skolos didėjo

Kreditų biuro “Creditinfo” duomenimis, kovą gyventojų pradelstos skolos komunalinių paslaugų sektoriui padidėjo 5 proc. ir pasiekė 38 mln. litų.

2012 m. kovą fizinių asmenų pradelsti įsipareigojimai šiam sektoriui buvo padidėję daugiau nei dukart didesniu tempu.

Praėjusį mėnesį vidutinė vieno gyventojo skola komunalinių paslaugų įmonėms siekė daugiau nei 2,8 tūkst. litų.

Bendrovės nuomone, gyventojų įsiskolinimai komunalinių paslaugų įmonėms daugiausia didėja dėl užsitęsusio šildymo sezono.

Sunkiausia tiems, kurių pajamos nedidėjo

Odeta Bložienė
Tačiau asmeninių finansų specialistės sako, jog gyventojų įsiskolinimai jei ir didėjo, tai ne masiškai, o jų augimas – ne toks didelis kaip pernai. To priežastis – augusios pajamos.

Gyventojai skoloms už komunalines paslaugas skiria didžiausią prioritetą, palyginti su kitomis skolomis ir mes pastebime, kad jeigu gyventojų įsiskolinimų portfelis šildymo sezono metu padidėja, vasarą jis sparčiai mažėja“, - sako „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.

Todėl, anot jos, ir dabartinis skolų prieaugis per artimiausius kelis mėnesius turėtų mažėti, net jeigu kitos rūšies įsiskolinimai didės.

„Gyventojai skolas už komunalines paslaugas sieja su asmeninio turto netekimu, nes jeigu nemokėsi daugelį metų, gali netekti būsto. Problema yra ta, kad kai žmonės mato, jog skolos jiems atsiranda kasmet, tačiau jie vis tiek nesirenka mokėti kas mėnesį: moka 6 mėnesius per metus, o ne 12-a. Mokėjimas kas mėnesį palengvintų jų mokėjimus už šildymą ir neatsirastų skolų“, - mano O.Bložienė.

Finansų specialistė skaičiuoja, kad šiemet gyventojų skolos augo ne taip sparčiai kaip pernai ir sako, kad pagal bendrą skolų portfelį matosi, jog didėja skolų gylis, o ne plotis, t.y. įsiskolinęs žmogus įsiskolina vis daugiau ir jo skola didėja, o naujų skolininkų daug nebesiranda.

„Apibendrinant galima sakyti, kad finansinė situacija stabilizavosi ir blogėjimo mes nematome. Kada prasidės pagerėjimas, aišku, yra sunku pasakyti, nes pirmiausiai turi sparčiai augti darbo užmokestis, o skolų grąžinimas nėra labai greitas procesas. Kalbant apie ilgesnį ir brangesnį šildymo sezoną, abejoju, kad jis atneš žmonėms daug papildomų skolų, nors kovo mėnuo buvo palyginti šaltas“, - dėsto O.Bložienė.

Primena didėjusias algas

Julita Varanauskienė
Panašios nuomonės laikosi SEB banko šeimos finansų eksperte Julita Varanauskienė.

„Paprastai, jeigu padidėja žmogaus išlaidos ir jis nori išvengti skolų, turi arba padidėti ir jo pajamos, arba jis turi sumažinti kitas jau turimas išlaidas. Šiemet šiek tiek padidėjo vidutinis darbo užmokestis ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl skolų augimas turėtų būti lėtesnis nei šildymo sąskaitų augimas. Tačiau reikėtų įvertinti ir tai, jog galbūt padidėjo tų žmonių pajamos, kurie gauna pašalpas, pavyzdžiui, kompensacijas už šildymą“, - vardija specialistė.

Pasak jos, teoriškai kalbant apie šeimą, kuri kiek uždirba, tiek ir išleidžia pirmo būtinumo prekėms, tikimybė jiems sukaupti skolų yra didesnė, nes žiema yra ne tik šildymo, bet ir ligų sezonas, todėl nenumatytų išlaidų padaugėja.

Tačiau J. Varanauskienė laikosi pozicijos, kad nors šildymo kainos ir padidėjo, o šildymo sezonas yra rekordiškai ilgas ir vienas brangiausių, jis nebuvo gyventojams tiek skausmingas dėl to, kad augo dalies jų pajamos.

„Manau, kad ilgesnis nei tikėtasi šildymo sezonas gali padidinti gyventojų skolas, tačiau šildymo kainų augimo įtaka bus švelnesnė“, - konstatuoja ji.

Anot J. Varanauskienės, sudėtingiausia išvengti skolų yra ne patiems neturtingiausiems žmonėms, kurie gauna valstybės paramą, o tiems, kurie yra ties remtinųjų riba, tačiau valstybės paramos negauna.
Pernai šeimos finansų specialistės skaičiavo, jog šildymo kainai augant, gyventojai klimpo į skolas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (175)