Tuo tarpu Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vadovas Vaclovas Miškinis sako esąs labiau pesimistas dėl šių dujų perspektyvos.
„Mes tai tvirtiname vienareikšmiškai (kad turime skalūnų dujų – DELFI). Tačiau skaičių mes nežinome, galime spėti tam tikrus kiekius, bet jie nebus pakankamai patikimi. (...) Prieš porą metų labai keistai visi į mus žiūrėjo, kai mes pradėjome apie tai kalbėti“, – DELFI sakė Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas.
LGT, anot jo, yra parengusi atsinaujinančių išteklių, taip pat ir skalūnų dujų programą ir pateikusi ją tvirtinti aplinkos ministrui Gediminui Kazlauskui. Vykdant šią programą, per 2011-2012 m. ketinama suskaičiuoti visus turimus išteklius.
„Tada paaiškės tam tikri skaičiai. Juo labiau, kad mes dabar dirbame tarptautiniame projekte GASH. Prie jo yra prisidėjusios visos Europos geologinių tyrimų tarnybos, kurios yra suinteresuotos ištirti dujų išteklius savo šalyse“, – sakė jis.
Geologijos tarnybos duomenimis, skalūnų dujas Lietuvoje galima išgauti.
„Dabar reikia pradėti gręžti bandomuosius gręžinius ir tada bus matyti. Jei dujų bus tokie kiekiai, kuriuos apsimoka išgauti, aš manau, kad procesas bus greitas. Kaip liudija JAV patirtis, išgavimas yra ilgas procesas, kai po truputį nedideliais kiekiais dujų produktai išsiskiria iš tankių molingų uolienų, vadinamų juodaisiais skalūnais“, – kalbėjo J. Satkūnas.
Norint pradėti šių dujų žvalgybą Lietuvoje, anot jo, Lietuvos žemės gelmių registre reikia įregistruoti tokio pobūdžio tyrimą. Tai suteiktų teisę juridiniams asmenims, turintiems leidimą tirti žemės gelmes, pradėti bandomuosius gręžimus.
„Leidimas tirti dar nesuteikia teisės eksploatuoti išteklius. O kokiais būdais mes suteiksime šią teisę, dar nėra sugalvota, nes nėra teisinės bazės“, – sakė LGT direktoriaus pavaduotojas.
Aplinkos ministro Gedimino Kazlausko atstovas spaudai Tomas Beržinskas DELFI patvirtino, kad kelios įmonės domėjosi galimybe Lietuvoje žvalgyti šias dujas.
„Oficialaus kreipimosi neturime, tačiau sulaukėme kelių investuotojų paklausimų dėl vietos sąlygų ir Lietuvos teisinės bazės“, – sakė jis.
Neoficialiomis žiniomis, tarp besidominčių šia galimybe buvo Lietuvos ir JAV bendrovių.
Daug neaiškumų
Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vadovas Vaclovas Miškinis save priskiria prie pesimistų dėl skalūnų dujų.
„Mano nuomonė yra truputį pesimistinė, kad nesukeltume optimizmo, jog štai tuoj pat mes rasime ir labai gerai gyvensime. Man atrodo, kad iki to optimizmo kelias yra ilgas. Ir Lenkijoje yra viltis, kad šios dujos užims reikšmingą vietą. Tačiau tokių galutinų patvirtintų duomenų niekas nedrįsta teigti, nors dedamos didelės pastangos. Šiaip technologija, kiek žinau, yra pakankamai sudėtinga. Nėra garantijos, kad toks sėkmingas proveržis, koks buvo JAV, taip pat sėkmingai pasiseks ir Lenkijoje, ir Lietuvoje“, – sakė jis.
Taip pat, mokslininko nuomone, geologinės struktūros ruožas, kur gali būti šių dujų, Lietuvoje yra gerokai mažesnis nei Lenkijoje.
„Iki to laiko, kol realiai išgaunamas kiekis, galintis būti patrauklus pramoninei gavybai, paprastai yra ilgas kelias“, – sakė jis.
Šiuo metu Lenkijoje licencijos bendrovėms išdalintos skalūnų dujų paieškai ir žvalgybai. Kol kas nežinia, kada kaimyninėje šalyje prasidės pramoninė šių dujų gavyba.
Mato proveržį
Tačiau yra mokslininkų, manančių, kad šių dujų atradimas gali tapti realia alternatyva rusiškoms dujoms.
DELFI primena, kad JAV dienraštis „The Wall Street Journal“ rašė, jog milžiniškos skalūninių dujų atsargos žada sukrėtimus energetikos rinkose ir geopolitinėje arenoje.
Remiantis tam tikrais skaičiavimais, vien Šiaurės Amerikoje galima išgauti 1 trilijonų kub. m. tokių dujų: pagal dabartinį vartojimo lygį, JAV šio kiekio užtektų 45 metams. Europa taip pat gali turėti beveik 200 mln. kub. m. skalūnų dujų, dienraščio straipsnyje teigia A. Bakerio III viešosios politikos instituto profesorė Amy Myers Jaffe.
Naujos technologijos sumažino skalūnų dujų gavybos savikainą ir, anot straipsnio autorės, tokių dujų naudojimas užkirs kelią naujų dujų kartelių atsiradimui, pakeis geopolitikos tendencijas ir sulėtins perėjimą prie atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo.
LGT duomenimis, pasaulyje vienintelė JAV pramoniniu būdu išgauna šias dujas. Tuo tarpu Europoje skalūnų dujų tyrimai aktyviai pradėti tik 2009 m. Preliminariais duomenimis, skalūnų dujų potencialas Europoje yra apie 15.6 mlrd. kub.m.
Dabar vykdomas tarptautinis GASH projektas, finansuojamas stambių naftos kompanijų, kuriame dalyvauja 18 Europos šalių ir JAV atstovai.
